Vengrija ir Slovakija pralaimėjo bylą dėl migrantų kvotų prieš ES

Trečiadienį ETT atmetė Slovakijos ir Vengrijos skundus dėl migrantų perkėlimų kvotų, pripažindamas jas teisėtomis.

Slovakijos ir Vengrijos vyriausybės pateikė skundą Europos Teisingumo Teismui dėl ES sprendimo perkelti 120,000 prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir Italijos (į kurias prieglobsčio prašytojai atvyksta pirmiausiai) į kitas valstybes nares. Iki šiol buvo perkelta tik 28,000 migrantų. 2015 m. rugsėjo mėn. Vykusiame ES Tarybos posėdyje Slovakija ir Vengrija (kartu su Čekija ir Rumunija) balsavo prieš perkėlimo planą. Tuo metu buvo kurstoma baimė prieš migrantus musulmonus. Remiantis skaičiavimais, kurie atsižvelgia į valstybių narių dydį ir turtą, Vengrija turi priimti 1,294 žmones, Slovakija – 902. Vengrija ir Lenkija nenori priimti nė vieno žmogaus, o Slovakija ir Čekijos Respublika prisiėmė tik po tuziną.

"Teismas atmetė Slovakijos ir Vengrijos skundus dėl laikinojo privalomo prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmo", - rašoma Liuksemburge įsikūrusio Teismo pranešime spaudai, priduriant, kad Teisingumo Teismas atmetė visus "visus argumentus".

Ne vienos valstybės narės politikai siekė išnaudoti visuomenės baimes dėl prieglobsčio prašytojų politiniams tikslams. Tą buvo galima ryškiai matyti kai kuriose Vidurio ir Rytų ES šalyse, kuriose migracija paprastai siejama su terorizmu ir vaizduojama grėsme šalies kultūrai.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Vengrijos užsienio reikalų ministras Péter Szíjjártó sprendimą apibūdino kaip „keliantį pasipiktinimą“ ir „neatsakingą, kelianį grėsmę visos Europos saugumui ir ateičiai... prieštaraujantį Europos tautų interesams". Jis pridūrė, kad "politika išprievartavo įstatymą ir europiečių interesus“, o sprendimas "atvirai įteisina Europos Komisijos galią ir jurisdikciją veikti valstybėse narėse, kas nėra priimtina, mat ji negali turėti įgaliojimų vadovauti tautoms".

Užsienio reikalų ministras nepaminėjo, kad valstybių narių sukurtos ir pasirašytos ES sutartys numato, jog Komisija yra atsakinga už ES teisės aktų įgyvendinimą.

Slovakijos ekonomikos ministras Peter Ziga stengėsi sumenkinti šio sprendimo svarbą: „kvotų sistema neveikia, taigi teismo sprendimas šiuo metu galbūt nėra svarbus". Jis pridūrė, kad "reikia naujo mechanizmo, nors, sumažėjus atvykėlių skaičiui, problema nebėra tokia rimta".

ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos savo „Twitter“ paskyroje rašė:

"Laikas dirbti vieningai ir pilnai įgyvendinti solidarumą."

ES politikai perkėlimo sistemą pateikia kaip solidarumo su ES valstybėmis narėmis, esančiomis Sąjungos pakraščiuose, klausimą. Kai kurios vyriausybės, kaip antai Vokietija ir Italija, yra aiškiai nurodžiusios, kad, nenorėdamos imtis bendrai sutartų veiksmų, Vidurio ir Rytų Europos valstybės narės rizikuoja iš esmės Vakarų valstybių finansuojamomis ES subsidijomis.

"Liberties" partnerinės organizacijos CILD vykdomoji direktorė Andrea Menapace pridūrė, kad "sprendimas yra labai sveikintinas, mat ne vien Slovakijai ir Vengrijai, bet visoms ES valstybėms primena apie skubų poreikį vykdyti savo įsipareigojimus dėl pabėgėlių ir sąžiningai prisidėti prie dabartinės krizės sprendimo. Visos šalys privalo nepamiršti, kad, atsisakydamos vykdyti esminiu solidarumo principu (vieno ES pagrindų) paremtus įsipareigojimus, jos spjauna ant to pačio principo, kuris per pastaruosius dešimtmečius atnešė jiems naudos ir užtikrino gerovę.“

Jos dažnai pamiršta, kad pagal šį principą valstybės narės dalinasi ne tik galimybėmis, bet ir atsakomybe. Šiandien priimtas ES teismo sprendimas turėtų apie tai priminti.