Europos Sąjungos Teisingumo teismas neseniai paskelbė savo sprendimą byloje „BestWater International“ GmbH prieš Michael Mebes ir Stefan Potsch. Pagrindinis klausimas, į kurį turėjo atsakyti Teismas, buvo: ar autorių teisės yra pažeidžiamos, kai asmuo į savo interneto svetainę įterpia trečių šalių autorių teisių saugomus vaizdo įrašus naudodamasis „rėminimo“ (angl. „framing“) technologija?
Byla prasidėjo dėl ginčo tarp vandens filtrų gamintojos „BestWater International“ ir dviejų jos konkurentams dirbančių laisvų prekybos agentų, Michael Mebes ir Stefan Potsch. Bendrovė buvo sukūrusi trumpą prezentacinį vaizdo klipą apie aplinkos taršą ir kaip ši gali neigiamai paveikti mūsų geriamą vandenį. Šis vaizdo klipas 2010 m. buvo įkeltas į „YouTube“ - bendrovė teigė, kad tai buvo padaryta be jos sutikimo. Vėliau minėtieji prekybos agentai šį vaizdo klipą leido peržiūrėti savo svetainėse - jis buvo įterptas naudojant „rėminimo“ technologiją (kai trečioms šalims priklausantis turinys rodomas į tinklapį įterptame rėmelyje, tačiau pats nėra į tinklapį įkeliamas ar ten saugomas).
2001 m. gegužę paskelbtoje ES direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (dar žinomoje kaip „InfoSoc“ direktyva) yra nurodyta, kad autoriams turi būti suteikta išimtinė teisė leisti ar uždrausti padaryti jų kūrinius viešai prieinamus bet kokiu būdu. Vokietijos teismas nebuvo tikras, ar kito autoriaus kūrinio įterpimas į asmens svetainę per „rėmelį“ pažeidė autoriaus teises, tad jis kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu.
„Nauja visuomenės dalis“
Teismo nuomone, tai, kaip šis vaizdo klipas atsirado „Youtube“, byloje neturėjo jokios reikšmės. Esminis klausimas buvo: ar asmeniui leidžiama į savo svetainę įterpti autorių teisėmis saugomus kūrinius naudojant „rėminimo“ technologiją? Norint atsakyti į šį klausimą, būtina nustatyti, ar kūrinys buvo padarytas prieinamu naujai visuomenės daliai. Teismas rėmėsi anksčiau priimtu sprendimu panašioje byloje, kurioje ginčas kilo ne dėl „rėminimo“, o dėl internetinių nuorodų (kai svetainėje yra pateikimos internetinės nuorodos, kurias spustelėję vartotojai yra nukreipiami į žinių straipsnius) - toje byloje buvo nustatyta, kad svetainėje pateikti kūriniai buvo prieinami visiems potencialiems lankytojams ir, kadangi prisijungimas prie svetainės nebuvo ribojamas, juos peržiūrėti laisvai galėjo visi interneto vartotojai. Dėl to „tam tikrų kūrinių paskelbimu pateikiant galimą spragtelėti nuorodą“ tie kūriniai nebuvo padaryti prieinami naujai visuomenės daliai ir autorių teisės nebuvo pažeistos. „BestWater“ bylos motyvuose Teismas vadovavosi šiuo precedentu: nebuvo galima laikyti, kad kūrinys buvo padarytas prieinamu naujai visuomenės daliai, kadangi visi interneto vartotojai jį ir taip buvo galėjo laisvai peržiūrėti svetainėje, į kurią nukreipdavo nuoroda.