Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinės teisėms (ESCR) (pavyzdžiui, teisei į sveikatos apsaugą, į švietimą ir į darbą) reikia skirti daugiau dėmesio valstybinėje ir vietos valdžios politikoje.
Tai - svarbiausia, ką Nyderlandų žmogaus teisių institutas norėjo pasakyti JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetui (CESCR) spalio 10 d. Ženevoje.
Daugelis olandų politikai nesiryžta pripažinti, kad ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra lygiai tokios pat svarbios, kaip ir pilietinės bei politinės teisės. Daugumai galioja „nežinomas, nemylimas“ principas, ir bijoma, kad teisėjai kišis į įstatymų leidėjų teritoriją, jei priiminės sprendimus bylose dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių. Daugelis taip pat vis dar mano, kad šios teisės nėra aiškiai suformuluotos.
Ekspertų žinios
Nyderlandų žmogaus teisių instituto ataskaitoje nurodoma, kaip Nyderlanduose (įskaitant Nyderlandų Antilus) galima geriau užtikrinti ESCR. Institutas aptaria daugybę temų - etninių mažumų, moterų ir neįgaliųjų diskriminaciją darbo vietoje, sveikatos priežiūros užtikrinimą, savivaldybėse teikiamas paramos smurto artimoje aplinkoje paslaugas, prieglaudas, specializuotą pagalbą ir pan.
ESCR neužtikrinimas ypač atsiliepia pažeidžiamiems asmenimis. Teisės užtikrina pažeidžiamųjų gyvenimo apsauga, yra geras pagrindas politikos formavimui ir interesų konkrečiais sprendimais balansavimui. Norint ugdyti rimtą požiūrį į ESCR kaip į žmogaus teises visų pirma reikia daugiau ekspertų žinių darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse. Tai galioja tiek vyriausybės ir vietos valdžios pareigūnams, tiek darbdaviams, mokytojams ir pagalbos darbuotojams.