Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Egipte buvo rastas jauno italų mokslininko Giulio Regeni lavonas, Europos Parlamentas taip pat prisidėjo prie tiesos ir teisingumo reikalaujančiųjų choro.
Pusantro mėnesio tylėjęs Europos Parlamentas galiausiai kovo 10 d. priėmė neprivalomą rezoliuciją dėl Giulio Regeni mirties. Iki tol Europos vyriausybių elgesys kėlė rimtų abejonių - kai kurios į Egipto žmogaus teisių pažeidimus akivaizdžiai žiūrėjo pro pirštus.
Naujoji rezoliucijoje galiausiai, kaip to reikėjo ir anksčiau, pradės daryti rimtą spaudimą Egipto valdžiai: jei Egiptas ir toliau vengs bendradarbiauti su Italijos valdžios institucijomis, galima tikėtis itin rimtų pasėkmių. Europos Sąjunga - pagrindinė šalies prekybos partnerė, taip pat viena pagrindinių partnerių saugumo ir kariniais klausimais.
Ieškokime tiesos,
vykdykime teisingumą
Regis, rezoliucija iškart davė rezultatų: Egipto prezidentas Abdel Fattah al-Sisi pagaliau, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo šio įvykio, pareiškė norįs, kad jo šalis ir Italija bendradarbiautų tiriant Regeni mirties aplinkybes.
Prezidentas al Sisi nė karto neužsiminė apie platesnes Egipto žmogaus teisių problemas ir nors sutiko apsvarstyti galimybę, kad Giulio Regeni kankino profesionalai, jis toliau nesigilino į Egipto institucijų vaidmenį.
Dabar vykdomas tyrimas dar toli gražu neatskleidė, kas iš tiesų įvyko. Egipto valdžios institucijos daugybę kartų mėtė pėdas, tačiau labiausiai tikėtinas variantas vis tiek yra politiškai motyvuota žmogžudystė.
Labai svarbu užtikrinti efektyvų Egipto ir Italijos valdžios institucijų bendradarbiavimą, taip pat deramai atsižvelgti į platesnį Egipto žmogaus teisių pažeidimų ir nusižengimų kontekstą. Kaip galima tikėti Europos Sąjunga, kai ši kalba apie žmogaus teisių gynybą, jei užmerkiame akis vos susidūrę su akivaizdžiu pagrobimu, kankinimu ir žmogžudyste?