Nors Europos Sąjungoje 2003 m. buvo įgyvendinti trečių šalių piliečių imigraciją reglamentuojantys teisės aktai, imigracijos procedūrų taikymas ir skirtumai valstybėse narėse vis dar kelia problemų. Viena pagrindinių, kurią dabar sprendžia Europos Komisija - tai, kad atskiros valstybės narės skirtingai aiškina ir taiko pagal ES direktyvas priimtus įstatymus. Komisija neseniai vykdė konsultaciją dėl gairių, skirtų suvienodinti praktiką šioje srityje. Joje dalyvavo ir Helsinkio žmogaus teisių fondas (angl. „Helsinki Foundation for Human Rights“ - HFRH).
„Manome, kad aptariamose gairėse šeima buvo apibrėžta pernelyg siaurai,“ sakė HFHR teisininkė Małgorzata Jaźwińska. „Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, užsienietis negali pateikti paraiškos dėl suaugusio savo šeimos nario - motinos, tėvo ar senelių - laikino apsistojimo šalyje.“
HFHR patirtis rodo, kad žmonės, kurie galėtų pasinaudoti savo teisę į šeimos susijungimą, dažnai jų atsisako dėl kultūrinių priežasčių. „Visa šeima negali būti kartu, jei kai kurie vaikai sulaukė pilnametystės,“ aiškina panelė Jaźwińska. „Vadinasi, tėvams dažnai tenka rinktis tarp savo vaikų, arba tarp vaikų ir sutuoktinio.“
Veikti skubiai ir veiksmingai ypač svarbu tais atvejais, kai valstybėse narėse tėvų teisė į šeimos susijungimą apsiriboja tik jų mažamečiais vaikais - kitaip dėl itin ilgai trunkančių viešų institucijų vykdomų procedūrų vaikas, kuris sulaukia pilnametystės šioms dar nepasibaigus, gali netekti savo teisės į šeimos susijungimą.
„Dar viena problema, su kuria susiduria teise į šeimos susijungimą ketinantys pasinaudoti užsieniečiai - reikalavimas turėti visus dokumentus šalyje, kurioje jie žada pateikti paraišką,“ sako panelė Jaźwińska. HFHR ragino leisti užsieniečiams pateikti dokumentus ir kelionės tikslo šalyje, kurioje jau apsistojęs šeimos narys, ir tos šalies diplomatinėse ar konsulinėse atstovybėse svetur.
Tuo pačiu HFHR pritarė Komisijos pozicijai dėl reikalavimo šeimos nariams, besikreipiantiems dėl šeimos sujungimo, turėti pastovių ir reguliarių išteklių. Pasak Komisijos, į šiuos išteklius privaloma įtraukti ne tik pastovias pajamas, kaip nurodo šalių įstatymai, tačiau taip pat ir užsieniečio jau sukauptos privačias lėšas.
Lenkijos Respublikos Užsieniečių biuro duomenimis, 2012 m. dėl šeimos susijungimo kreipėsi tik trys pabėgėlio statusą turintys ar papildomą apsaugą gaunantys asmenys. 2013 m. nebuvo gauta jokių paraiškų, o 2014 m. - tik viena.