Antradienio vakarą „Liberties“ ir žmogaus teisių gynėjai visoje ES pasiekė svarbią pergalę. Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas pritarė idėjai sukurti naują ES fondą Sąjungos demokratijos ir teisių apsaugos grupėms finansuoti. Komiteto rezoliucijoje 25-5 balsų persvara Europos Komisija paraginta sukurti „Europos vertybių apsaugos priemonę“.
Šį fondą pirmą kartą pasiūlė „Liberties“ dar 2015 m. Nuo to laiko idėja išpopuliarėjo tarp žmogaus teisių apsaugos grupių, ES pagrindinių teisių agentūros, ES teisingumo komisarės Vera Jourova ir vis daugiau Europos Parlamento narių.
Susipažinkite su „Liberties“ pasiūlymu sukurti Europos vertybių apsaugos priemonę
ES pumpuoja šimtus milijonų eurų demokratijos ir teisių apsaugos grupėms už Sąjungos ribų. Keletas ES finansavimo programų teikia pinigus, kad šios organizacijos propaguotų ES pagrindines vertybes už Europos ribų. Pagrindinis fondas (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė) siekia 1,3 mlrd. eurų septynerių metų laikotarpiui. Tačiau ES beveik nieko nesuteikia teisių ir demokratijos propagavimui bei apsaugai pačiose valstybėse narėse. Europiečiai šiai veiklai namuose turi pasitenkinti parama iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino vyriausybių bei filantropinių fondų. ES pats laikas atsibusti ir investuoti į bendras Sąjungos ir europiečių vertybes.
Teisių ir demokratijos apsaugos grupės visoje Europoje susiduria su lėšų trūkumu, šmeižto akcijomis ir biurokratijos liūnais. Šios problemos ypač opios Vengrijoje ir Lenkijoje, kur vyriausybės nebeskiria valstybės lėšų aktyvistams. Vengrijos vyriausybė taip pat ėmėsi priemonių, kad apsunkintų arba nukirstų šių grupių finansavimą iš tarptautinių donorų. Airijos valdžia sukūrė panašias kliūtis kampanijų aktyvistams. Vengrijoje ir Lenkijoje, taipogi Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje politikai ir vyriausybei palankios žiniasklaidos priemonės nesiliauja šmeižę žmogaus teisių gynėjų. Jei visuomenė nebepasitiki aktyvistais, žmonės nustoja juos rėmę ir jų klausę. Šiomis priemonėmis siekiama nutildyti vyriausybės kritikus, kai kritika yra esminė balansuotos demokratinės diskusijos dalis.
Sukūrus Europos vertybių apsaugos priemonę, ji galėtų būti suvaidinti svarbų vaidmenį atgręžiant autoritarizmo pūvą nuo Europos. Savaitgalio rinkimai Vengrijoje aiškiai parodė, kad autoritarinės vyriausybės gali pakankamai susukti demokratinę sistemą, kad ir toliau išsilaikytų valdžioje. Sunku įsivaizduoti „Fidesz“ pralošiant rinkimus, kai atsižvelgi į aplinkybes. Beveik nėra erdvės subalansuotoms diskusijoms ar vyriausybės kritikams. Viešasis transliuotojas tapo vyriausybės propagandistu, o privati žiniasklaida beveik visa pastarąją palaiko. Nuomonės išsakymas turi kainą: vyriausybė 2016 m. suorganizavo pagrindinio kairiųjų pažiūrų dienraščio pabaigą po to, kai šis paskelbė reportažą apie vyriausybės korupciją. Vyriausybė nuo 2013 m. persekioja žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės veikėjus. Negana to, šie rinkimai, kaip ir 2014 m., tarptautinių stebėtojų nuomone buvo nesąžiningi dėl to, kad rinkimų apygardų ribos buvo pertvarkytos taip, kad būtų palankios valdantiesiems, o „Fidesz“, regis, savo rinkimų kampanijai naudojo ne tik partijos, bet ir valstybės lėšas. Prie to pridėkime ir reikšmingos politinės opozicijos nebuvimą, ir milijonus, kuriuos „Fidesz“ suinvestavo į baimę, neapykantą, tik premjero Orban įveikiamas problemas kuriančias kampanijas. Pasakykite man – kaip galėjo laimėti kas kitas?
Susipažinkite su „Liberties“ pasiūlymu sukurti Europos vertybių apsaugos priemonę
Jei naujasis ES teisių gynėjū ir demokratijos propaguotojų fondas bus pakankamai didelis ir finansuos tinkamas veiklos rūšis, jis gali padėti užtikrinti, kad šios grupės turėtų pakankamai lėšų demokratiniam diskursui palaikyti. Ypač svarbu (kaip pripažįstama Komiteto rezoliucijoje), kad teisių grupės gautų paramą komunikacijai su visuomene. Ne tik tam, kad padėtų žmonėms suprasti ir aktyviai dalyvauti aktualiose situacijose, bet ir jiems paaiškintų, kodėl taip svarbu ginti nepriklausomus teismus, laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, sąžiningus rinkimus ir pilietines laisves. Už mūsų teises kovojančios organizacijos yra ypač svarbios normaliai funkcionuojančios demokratijos išlikimui, mat jos priverčia vyriausybes atsakyti už savo veiksmus ir leidžia žmonės dalyvauti teisėkūros ir politikos formavimo procesuose. Štai dėl ko ES išleidžia tiek daug pinigų, remdama jas kitose šalyse.
Kova už Europos vertybių apsaugos instrumentą dar nesibaigė. Už komiteto priimtą rezoliuciją dabar balsuos EP nariai plenariniame posėdyje. Jei už ją bus nubalsuota, atsiras spaudimas Europos Komisijai įtraukti Europos vertybių apsaugos instrumentą į naujo septynerių metų lėšų paskirstymo plano pasiūlymą, kuris bus paskelbtas gegužę. O tada liks galutinė kliūtis – įtikinti ES Tarybos vyriausybes.