Sužinokite, kokią grėsmę laisvėms kelia pasiūlymas dėl ES autorių teisių reglamentavimo

Sveikintina, kad Europos Komisija nori modernizuoti autorių teisių reglamentavimą, tačiau tam tikros dabartinio projekto dalys kelia rimtą grėsmę visų mūsų saviraiškos laisvei.

Europos Komisija planuoja modernizuoti autorių teisių reglamentavimą Europos Sąjungoje. Džiugu girdėti, mat dabartinis reglamentas yra gerokai pasenęs: jam jau beveik pusė tiek, kiek pačiam internetui, o pastarasis pergyveno nemažai pokyčių nuo to laiko, kai ES paskutinį kartą sprendė šį klausimą. Tačiau Komisijos pateiktas pasiūlymas kelia grėsmę saviraiškos laisvei. Norėdama išvengti rimto žmogaus teisių pažeidimo pavojaus, „Liberties“ ragina Komisiją pašalinti 13 straipsnį iš direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje projekto.

Šiuo metu internete veikiančių įmonių atsakomybę už jų vartotojų turinį reglamentuoja taip vadinamoji Elektroninės komercijos direktyva. Remiantis jos nuostatomis, įmonės neatsako už perduotus duomenis, jei nežino, kad jie pažeidžia autorių teises. Įmonės neprivalo stebėti vartotojų turinio ir atsako tik tuo metu, jei autorių teisių savininkas joms praneša apie pažeidimą, o jos nesiima veiksmų. Daugeliui įmonių, ypač muzikos pramonėje, tokia sistema nėra paranki, mat ji verčia jas pačias ieškoti, kas pažeidžia autorių teises. Norint pašalinti kūrinį, reikia pastangų, laiko ir išteklių. Muzikos pramonė mano, kad tokioms platformoms, kaip antai „YouTube“, „Instagram“ ir „Tumblr“, derėtų numatyti didesnę finansinę naštą už jose esančio turinio priežiūrą, mat dalį jų pajamų neabejotinai generuoja vartotojų įkelta autorių teises pažeidžianti medžiaga.

Direktyvos projekto 13 straipsnyje siūloma pakeisti dabartinę ribotos atsakomybės sistemą automatizuotiu turinio filtravimu, kuris apskritai neleistų į internetą patalpinti autorių teisių saugomos medžiagos. Dėl to visos internete veikiančios įmonės privalėtų nuolatos stebėti visą vartotojų įkelti bandomą medžiagą.

Svarbu pabrėžti, kad aptariamas straipsnis būtų taikomas visoms internete veikiančioms įmonėms, kurios būtų įpareigotos stebėti bet kokią vartotojo įkeltą medžiagą. Įsigaliojus 13 straipsniui, video dalijimosi platformos (pavyzdžiui, „YouTube“), socialinės žiniasklaidos platformos („Facebook“ ar „Twitter“), tinklaraščiai („Blogger“ ar „WordPress“), nuotraukų/paveikslėlių dalijimosi platformos („Instagram“, „Flickr“) ir visos kitos, kurios leidžia vartotojams patalpinti savo kūrinius, privalėtų nuolatos stebėti pastarųjų veiklą.

Mažai tikėtina, kad šių įmonių filtrai galės tinkamai pritaikyti tam tikras autorių teisių reglamentavime numatytas išimtis, kaip antai parodijavimą ar citavimą. Jos paprasčiausiai neleis talpinti jokio turinio, jei egzistuos bet kokia autorių teisių pažeidimo galimybė. Jei paslaugų teikėjams reikės kurti filtrus, kad būtų galima išvengti atsakomybės, jie beveik neabejotinai geriau įgyvendins pernelyg griežtą sistemą, nei rizikuos gauti baudą.

Tai kelia labai daug problemų.

Pagalvokit: jūs norite į „Facebook" įkelti klipą apie šiuo metu vykstantį protestą, kad galėtumėte įtikinti savo draugus prie jo prisijungti. Tačiau fone girdėti keli autorių teisių saugomi kūriniai – vykstant protestui, žmonės klausosi pagal nuotaiką pasirinktos muzikos . Įsigaliojus 13 straipsniui tikėtina, kad tokio klipo įkelti jau negalėsite.

Kitas pavyzdys: norite išreikšti savo nuomonę apie savo šalies lyderius ir parodyti, kad jų gestai labai panašūs į gerai žinomų filmų blogiukų elgesį. Parengiate trumpą vaizdo klipą, kuriame suklijuojate filmų ir žinių segmentus, ir norite jį įkelti į savo tinklaraštį. Pagal 13 straipsnį labai tikėtina, kad tai bus neįmanoma.

Nors 13 straipsnyje ir numatytas reikalavimas valstybėms narėms kurti tokių vartotojų skundų sprendimo mechanizmus, jie nėra pakankami. Norėdami išvengti teisinės ir biurokratinės naštos, dauguma paslaugų teikėjų medžiagą šalins arba blokuos remiantis ne įstatymais, o jų pačių paslaugų sutartimis. Įmonės nori maksimalizuoti pelną, ne iešokti geriausio kompromiso tarp autorių teisių ir žodžio laisvės. Ateityje vargu ar tai pasikeis.

13 straipsnis nerimą kelia daugybei žmonių. Ne vienas mano, kad jis ne tik kelia pavojų saviraiškos laisvei, bet ir riboja interneto erdvėje vyraujančią įvairovę. Bus ir rimtų teisinių neaiškumų. Dėl direktyvos savo susirūpinimą atvirais laiškais Europos institucijoms jau išreiškė žymūs mokslininkai ir akademiai. Net valstybės narės išreiškė savo susirūpinimą dėl pasiūlymo teisėtumo.

„Liberties“ inicijavo kampaniją, kuria ragina Europos Parlamento narius įvertinti direktyvos projektą iš žmogaus teisių pusės ir atsisakyti 13 straipsnio. Antrame šios kampanijos etapame prašysime Europos piliečių tiesiogiai atviru laišku paprašyti EP narių atsisakyti projekto. Jei norite sužinoti daugiau apie sekantį kampanijos etapą, prenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

Prisijunkite prie mūsų kovos už pagrindines teises!