Ar save vairuojantys automobiliai gali priimti teisingus sprendimus?

Kaip jau turbūt žinot, šiuo metu vyksta daug diskusijų apie dirbtinio intelekto etikos principus - tiek vyriausybių organizuojamuose forumuose, tiek žiniasklaidoje, tiek tarp pramonės atstovų, tiek tarp akademikų.

Nesat nieko girdėję apie dirbtinio intelekto etikos principus? Baikit, tikrai esat. Lažinuos, kad 2019 m. perskaitėt bent du straipsnius apie save vairuojančių automobilių gebėjimą rinktis. Ar jie visada turėtų teikti pirmenybę keleivių, ar pėsčiųjų gyvybėms? Ar jie turėtų apskaičiuoti, kiek žmonių gali žūti visais atvejais, ir elgtis taip, kad apribotų aukų skaičių? Ką daryti, jei bus suvažinėta mama su naujagimiu? Ką daryti, jei viena keleivių yra pagyvenusi gydytoja, kuri jau tuoj tuoj baigs Nobelio premijos vertus smegenų vėžio tyrimus?

Profesionalūs etikos tyrėjai aršiai gvildena galimus tokių transportų priemonių sprendimus. Debatai tikrai labai įdomūs ir jokiu būdu nenoriu jūsų nuo jų atbaidyti. Tačiau visgi siūlau, kad, prieš derantis dėl save vairuojančių automobilių dizaino subtilybių, pirma reiktų priversti mūsų vyriausybes laikytis jau sutartų minimalių standartų – pasitelkti žmogaus teisių apsaugos įstatymus mūsų apsaugai nuo galimai žalingų technologijos padarinių.

Save vairuojantys automobiliai nėra mūsų kasdienybė, tačiau yra daug kitų dalykų, kurie atsiras netrukus ar jau yra rinkoje. Pavyzdžiui, mano kolegė Eva Simon šiuo metu dirba su automatinius įkėlimo filtrus (na, tuos, kurie padarys galą visiems mymams) kuruojančiu ES reglamentu. Ateinantį mėnesį mes paruošime jums straipsnių apie dirbtinio intelekto pavojų ir galimą automatinio sprendimų priėmimo poveikį mūsų gyvenimui.

NB: Greičiausiai gelbėčiau vėžio tyrėjo gybybę. Manot, kad klystu? Luktelkit, jau greitai galėsit aptarti šiuos klausimus mūsų socialinės žiniasklaidos kanaluose.