Democracy & Justice

Kraštutiniai dešinieji valdininkai daro spaudimą Bulgarijos Helsinkio Komitetui

Bandymas nutraukti didžiausios Bulgarijos žmogaus teisių organizacijos veiklą - tai dar vienas ES valstybių vyriausybių išpuolis prieš pilietinę visuomenę (ir Europos vertybes).

by LibertiesEU

Meluoti apie faktus, įžeidinėti, žiniasklaidoje skleisti dezinformaciją, priiminėti abejotino legalumo taisykles, kurios trukdo NVO darbui – tai įprastas populistų veiksmų planas pilietinės visuomenės diskreditavimui.

Dabar jis pilnai įgyvendinamas Bulgarijoje. Valdančiajai koalicijai priklausanti VMRO-Bulgarijos nacionalinio judėjimo partija siekia nudaigoti Bulgarijos Helsinkio komitetą (BHK) – didžiausią ir garsiausią žmogaus teisių organizaciją šalyje, taipogi „Liberties“ tinklo narę. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Europos valstybės vyriausybė gali bandyti nutildyti kritiškas pilietinės visuomenės organizacijas.

Politika ir reklama

Ministro pirmininko pavaduotojo Krasimir Karakachanov vadovaujama VMRO partija mano, kad BHK bei kitos teisių organizacijos egzistuoja tik nereikalingam vyriausybės erzinimui ir tautos įžeidinėjimui. Tačiau, regis, dabartinės pastangos atsikratyti BHK bent iš dalies yra rinkiminis triukas siekiant pasinaudoti dėmesiu, kuris šiuo metu sutelktas į Paul „Jock“ Palfreeman bylą.

2009 m. australas Palfreeman buvo nuteistas už prieš du metus įvykdytą bulgaro studento nužudymą. Jam buvo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, nors jis pats niekada kaltės nepripažino. Bulgarijos Helsinkio komitetas teikė jam teisinę pagalbą – iš pradžių siekiant, kad jis galėtų teisėtai atlikti bausmę Australijoje, o vėliau, kad būtų paleistas lygtinai Bulgarijoje.

Rugsėjo 19 d. Sofijos apeliacinis teismas išleido Palfreeman į laisvę lygtinai. Sprendimas sukėlė nacionalistų ir kraštutinių dešiniųjų pasipiktinimą; VMRO buvo viena garsiausių jo kritikių. Tad nenuostabu, kad partija nori išnaudoti žiniasklaidos dėmesį ir užpulti Palfreeman laisvę užtikrinti padėjusią organizaciją.

Spalio 8 d. Bulgarijos generalinis prokuroras paskelbė, kad nepradės BHK išregistravimo proceso. Tačiau tai tik trumpalaikė pergalė. Beveik iš kart po to VMRO pareiškė, kad kreipsis tiesiai į teismą (ką leidžia Bulgarijos įstatymai). Nuolatinė grėsmė BHK sukėlė tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą, dėl kurio net 110 NVO išreiškė solidarumą organizacijai.

Išpuolių pasekmės gali būt išties liūdnos

Tai jau ne pirmas kartas, kai VMRO užsipuola Bulgarijos Helsinkio Komitetą. 2014 m. partija kreipėsi į Nacionalinę pajamų agentūrą reikalaudama organizacijos finansų audito. Audito metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. 2016 m. VMRO paprašė generalinio prokuroro patraukti BHK direktorių Krassimir Kanev baudžiamojon atsakomybėn už „sabotažą“. Anot partijos, „sabotažas“ buvo ne kas kita, kaip Kanevo raginimas stiprinti LGBT teisių apsaugą Bulgarijoje. Prokuroras prašymą atmetė.

Tačiau net jei VMRO lieka nieko nepešę, žala vis tiek padaryta. Kiekvienas viešas išpuolis prieš pilietinės visuomenės organizacijas tik stiprina melagingus kaltinimus prieš jas, kelia visuomenės nepasitikėjimą. O pasekmės gali būti liūdnos, neatmetant ir fizinio smurto galimybės. Pavyzdžiui, pats Kanev buvo užpultas 2016 m.

Pilietinės visuomenės organizacijos kiekvieną dieną gina būtent tas vertybes, ant kurių pastatyta Eurpopos Sąjunga: demokratiją, teisinę valstybę, pagrindines teises, lygybę. Ir visgi dabar, kai šios vertybės yra aršiai puolamos iš vidaus, ES pakankamai nesistengia jų apginti. Naujasis Sąjungos vertybių fondas, kuris finansuos ES viduje veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų veiklą, turėtų būti užtektinai didelis ir gebėti apsaugoti Europos vertybes.

„Liberties“ viliasi, kad sveikas protas nurungs politines manipuliacijas, o piliečiai suvos, kad prestižinės žmogaus teisių organizacijos uždraudimas ES valstybėje narėje yra ne tik išpuolis prieš pilietinę visuomenę, bet ir prieš pačias Europos vertybes.