Tech & Rights

Belgijos kalėjimų reformos įstatymui sukako dešimt metų, tačiau ar yra kuo džiaugtis?

Nuo to laiko, kai Belgijoje buvo priimtas geresnes kalinių gyvenimo sąlygas ir tinkamesnę drausmės sistemą žadantis įstatymas, jau praėjo dešimt metų, tačiau pačios svarbiausios jo nuostatos ligi šiol taip ir nebuvo įgyvendintos.

by Belgian League of Human Rights

2005 sausį priimtas „Dupont įstatymas“ suteikė Belgijos kaliniams vilties, kad ateityje su jais bus elgiamąsi geriau. Deja, nepaisant augančio pilietinės visuomenės spaudimo ir besikartojančių elgesį su kaliniais šalyje smerkiančių teismų nutarčių, didžioji dauguma šio įstatymo nuostatų per dešimt metų taip ir nebuvo įgyvendinta.

Pagrindinis įstatymo projekto, pavadinto jį inicijavusio komiteto pirmininko vardu, principas buvo tai, kad kaliniai yra piliečiai ir pilnaverčiai teisės subjektai. Įstatymas paremtas filosofija, kad kalinys yra baudžiamas tik judėjimo laisvės atėmimu - negalima jam taikyti papildomų baudžiamųjų priemonių ir būtina visomis pastangomis siekti, kad įkalinimas nesukeltų jam nereikalingų, išvengtinų kančių.

Įstatymas pripažįsta ne tik tam tikras pagrindines kalinių teises, bet taip pat ir priemones šioms teisės ginti. Be kita ko, įstatymas detaliai aprašo gyvenimo kalėjime tvarką (darbą, sveikatos priežiūrą, lankymo teises ir t.t.), reglamentuoja priežiūros ir saugumo priemones, suregulioja kalinių drausmės sistemą ir numato teisę kalinių vardu teikti skundus.

Tačiau kiek gi galima laukti! Beveik pusė prieš dešimtmetį patvirtintų nuostatų vis dar nėra įgyvendintos ir jų vis dar nesilaikoma. Kai kurios jų yra itin svarbios - ypač tos, kurios yra susijusios su su individualiais kalinimo planais ar su teise teikti skundus.

2013 spalį Briuselio pirmos instancijos teismas pasmerkė Belgijos vyriausybę už tai, kad dėl įstatymo neįgyvendinimo nukentėjo kalinys. Po šios nutarties - jokio atsako.

Vadinasi, šį mėnesį visų pirma su liūdesiu švenčiame ne ką kitą, kaip mūsų politikų aplaidumą - politikų, kurie tvirtino ištaisysią kalinių gyvenimo reglamentavimo trūkumus, tačiau iš tiesų pabijojo vykdyti šią reformą. Nubalsavę už ilgai svarstytą ir parlamento daugumos palaikomą įstatymą, įstatymų leidėjai parodė, kad pripažįsta būtinybę keisti esamą praktiką. Nuo to laiko jau praėjo dešimt metų, tačiau į šių pokyčių įgyvendinimą iš esmės vis dar nekreipiama dėmesio.

Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ilgą laiką yra sakęs, kad „teisingumas negali baigtis ties kalėjimo vartais“. Deja, regis, kad Belgijoje tai iš esmės negalioja.

Straipsnį parengti padėjo šios organizacijos: Teisėjų profesinė sąjunga, Žmogaus teisių lyga, Tarptautinė kalėjimų observatorija ir Avocats.be