Autorių teisių dialogas: kaip subalansuoti savininkų teises su žmogaus teisėmis

Europos Komisija suorganizavo suinteresuotųjų šalių dialogą dėl turinio platinimo platformų ir teisių savininkų geriausių bendradarbiavimo praktikų. "Liberties" buvo pakviesta dalyvauti ir pakomentuoti situaciją iš žmogaus teisių perspektyvos.

2019 m. balandžio mėn. buvo priimta naujoji Autorių teisių direktyva. Direktyvoje numatomi privalomi Europos Komisijos dialogai su suinteresuotosiomis šalimis; tuo pagrindu „Liberties“ parengė atvirą laišką su prašymu į procesą įtraukti žmogaus teisių organizacijas.

Komisija raginama greta tokių platformų, kaip „Google“, „Facebook“ ir „Twitter“, bei autorių teisių savininkų (stambių įrašų, TV įmonių, kolektyvinio administravimo organizacijų), kviesti ir žmogaus teisių bei skaitmeninių teisių organizacijas, žinių bendruomenę. Vartotojus atstovaujančioms organizacijoms Komisija suteikė 15 vietų, „Liberties“ gavo vieną.

Pirmasis suinteresuotųjų šalių dialogas vyko spalio 15 d. Briuselyje. Toliau jis bus tęsiamas susitikimuose, kuriuos bus galima stebėti internetu.

Pateikiame „Liberties“ kalbą apie būtiniausius vartotojų įkelto turinio apsaugos standartus ir poreikį vengti įkėlimo filtrų, kurią dialogo metu išsakė mūsų vyresnioji advokacijos pareigūnė Eva Simon:

„Liberties“ nori parodyti, kaip išlaikyti pagrindinių teisių apsaugos standartus pagal Komisijas paskelbtas 17 straipsnio taikymo gaires.

Pirmiausia kalbėsiu apie pagrindinių teisių balansavimą ir automatizuoto sprendimų priėmimo proceso keliamas problemas. Šiek tiek kalbėsiu apie autorių teisių naudojimą politinių interesų grupėms nutildyti, o galiausiai pateiksiu pagrindinių teisių apsaugos priemonių sąrašą.

Taigi, pagrindinių teisių balansas. Platformos turi teisę verstis verslu. Teisių savininkai turi teisę saugoti savo nuosavybę. Visuomenė turi teises į saviraiškos laisvę, informacijos laisvę, ir duomenų apsaugą. Tarp visų šių teisių reikalinga pusiausvyra. O ją nustatyti galima tik kiekvienu atveju atskirai.

Daugeliu atvejų, bandydami nustatyti pusiausvyrą tarp šių teisių kasdienėje turinio platinimo paslaugų veikloje mes neįtraukiame teismų. Vietoj to pasikliaujame tik automatizuotais sprendimų priėmimo būdais – botais, filtrais, „Content ID“ ir kitomis turinio valdymo sistemomis. Kartais jas prižiūri žmogus, kartais – ne. Atrodo, tai lengva ir efektyvu. Dažniausiai – taip.

Tačiau automatizuoti sprendimų priėmimo procesai gali lengvai suklysti, neteisingai identifikuoti pažeidimus ar teisėto autorių teisių saugomo turinio panaudojimo atvejus. Tai ištaisyti galima tik tuo atveju, jei ginčas vyksta tarp lygiaverčių šalių. Tačiau pagrindinė problema tame, kad šalys nėra lygiavertės: turinio platinimo paslaugų teikėjai ir teisių savininkai daug stipresnėje padėtyje, nei vartotojas. Dabartinė santvarka neleidžia vartotojams veiksmingai ginti savo teisių. Dėl to mums reikia apsaugos priemonių.

Autorių teisių apsauga gali prilygti cenzūrai, ypač kai suinteresuotos grupės ima taikytis į teisių nepažeidžiantį turinį. Ji taipogi gali būti naudojama politinei opozicijai nutildyti. Neseniai nutekėjęs vengrų „Ibizos video“, kuriame rodomos vieno mero lytinis aktas, buvo pašalintas dėl autorių teisių pažeidimų. Autorių teisės buvo lengviausias būdas atsikratyti turinio. Grupė „Straight Pride UK“ privertė kritišką rašytoją nutilti vos užsiminę apie autorių teisių pažeidimus. Tokių pavyzdžių yra daug daugiau.

Jei bus įvestos tinkamos apsaugos priemonės, bus galima apginti tiek teisių turėtojų ir platformų, tiek pačių vartotojų interesus. Štai šešios galimos apsaugos priemonės tinkamai pusiausvyrai nustatyti:

  1. Asmenų įgalinimas. Suteikite asmenims teisę užginčyti automatinių turinio valdymo sistemų priimtus sprendimus, taipogi numatykite reikalavimą, kad tokius ginčus spręstų žmogus.
  2. Veiksmingų teisių gynybos priemonių užtikrinimas. Vartotojams turi būti pateikti tinkami bet kokio sprendimo motyvai, jiems turi būti suteikta galimybė dėl sprendimo kreiptis į nepriklausomą teismą.
  3. Skaidrumo užtikrinimas. Turinio platinimo platformos turi būti įpareigotos informuoti vartotojus apie tai, kaip priimami sprendimai dėl turinio pašalinimo, kokie vartotojų duomenys renkami ir kaip jie naudojami, kada turinys pašalinamas ir kokia vartotojo veikla yra stebima.
  4. Turinio šalinimo paskatų subalansavimas. Blokuojant ar pašalinant autorių teisių nepažeidžiantį turinį, pažeidžiama saviraiškos laisvė. Dėl to gairėse reikia numatyti paskata sistemą balansuoti. Reikia priversti teisių savininkus ir turinio platinimo paslaugų teikėjus atsakyti už teisėto vartotojo sukurto turinio pašalinimą ar blokavimą.
  5. Alternatyvos prieštaringai vertinamo turinio šalinimui. Prieštaringo turinio nebūtina iškart pašalinti. Jis gali likti, tik algoritmas jį skirtingai klasifikuotų. Kol ginčas tęsiasi, prie turinio galima pridėti ir įspėjamąjį pranešimą.
  6. Bendros priemonės Europoje. Galiausiai labai svarbu raginti valstybes nares neperkelti 17 straipsnio į nacionalinę teisę, kol nebus paskelbtos atitinkamos gairės. Valstybėms derėtų pasekti Komisijos pavyzdžiu ir nacionaliniu lygmeniu organizuoti panašius dialogus su suinteresuotomis šalimis.

Dabar yra galimybę išties pagerinti situaciją. 17 straipsnis padės užtikrinti, kad pagrindinės teisės nebūtų neproporcingai apribotos, kad filtrų nebus ten, kur jų nereikia.