Pardavinėdamos auksines vizas, ES šalys pirmenybę teikia ne žmonėms, o pelnui

Daugelyje ES valstybių egzistuoja programos, leidžiančios pirkti leidimus gyventi šalyje. Deja, pinigai iš tokių programų dažniausiai ateina iš asmenų, turinčių sąsajų su nusikalstamu pasauliu - o tai kelia pavojų viso bloko saugumui.

Pilietybė Europos Sąjungoje tapo prabangos preke. Dešimtys ES šalių leidžia turtingiems užsieniečiams investuoti (dažniausiai į nekilnojamąjį turtą ar obligacijas) už leidimą gyventi ar pilietybę. Tokios programos dažnai vadinamos „auksinėmis vizomis“. Šios schemos yra itin pelningos, tačiau taipogi pavojingos bei neatsakingos, mat į bloką įsileidžiami su nusikalstamu pasauliu sąsajų turintys užsieniečiai (kurių neproporcingai daug iš Kinijos ir Rusijos).

Turtuoliams leidimas gyventi ar pasas ES valstybėse kainuoja nuo 250,000 (Graikijoje ir Latvijoje) iki 10 mln. (Austrijoje) eurų. Verslas pelningas: nuo 2013 m. pardavęs daugiau nei 3,000 pasų Kipras uždirbo 4,8 mlrd., nuo 2014 m. Malta – 700 mln., o Portugalija – apie 4 mlrd. eurų už 17,000 leidimų gyventi.

Praktika sena...

Auksinės vizos nėra Europai unikalus fenomenas. Tiesą sakant, visa tai prasidėjo praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai pakrikusių finansų Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros regiono šalys pasinaudojo savo kaip „mokesčių rojaus“ statusu, kad rezidentūros ar pilietybės programomis pritrauktų turtingus užsieniečius. Vyriausybėms tokios programos buvo itin sėkmingos. TVF skaičiavimais, XXI a. pradžioje apie 25 proc. pasaulio valstybių turėjo vienokią ar kitokią „rezidentūros už investicijas“ programą.

Prieš dešimtmetį kilusi finansų krizė paskatino daugelį ES valstybių, kaip antai Portugaliją ir Ispaniją, imti pardavinėti auksines vizas; tokios programos dabar egzistuoja 13-oje ES narių. Austrija pardavinėja pasus, tuo tarpu Liuksemburgas, Latvija, Portugalija, Nyderlandai, Graikija, Airija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Prancūzija pardavinėja leidimus gyventi. Bulgarijoje, Maltoje ir Kipre galima nusipirkti abu. Kol ji nebuvo nutraukta 2017 m., Vengrijoje egzistavo viena aktyviausių auksinių vizų programų Europos Sąjungoje – 2000-2017 m. leidimai gyventi šalyje buvo išduoti 24,000 užsieniečių. Šis skaičius bene 20 kartų didesnis už prieglobsčių prašytojų, kuriuos Vengrija atsisakė priimti pagal ES perkėlimo susitarimus, skaičių.

...tačiau pavojinga

„Transparency International“ (TI) ir „Global Witness“ ataskaitoje „Atostogos Europoje – miglotas auksinių vizų pasaulis“ rašoma, kad per pastarąjį dešimtmetį pagal auksinių vizų programas į Sąjungą buvo priimta daugiau kaip 6,000 naujų piliečių ir 100,000 gyventojų – daugiausia asmenų, dėl kurių finansų švarumo kyla pagrįstų abejonių. Tokios sistemos kelia tikrą grėsmę saugumui – spragos tokios didelės, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybė jas pati pripažino ir 2018 m. gruodžio mėn. paskelbė sustabdysianti savo programą.

Ir ji teisi. TI ataskaitoje nustatyta, kad apie 91,1 proc. prašymų suteikti auksines vizas Jungtinėje Karalystėje buvo patenkinti. Tai buvo vienas blogiausių rezultatų visoje Sąjungoje! Negana to, vizos išdavimo kriterijai skirtingose valstybėse nėra vienodi, nors daugelis į asmens istorijos patikrinimus žiūri gana atlaidžiai – užtenka, ką galima rasti per „Google“ (kartais net nekreipiant dėmesio į akivaizdžius pavojaus ženklus). Vengrija prieš du metus išdavė leidimus gyventi Rusijos šnipų vado šeimai, nekreipiant dėmesio į tai, kad jiems buvo taikomos ES sankcijos; parduodama pasą Rusijos oligarchui, Malta neatsižvelgė į tai, kad Suomijoje šis buvo tiriamas dėl pinigų plovimo; o Kipras užmerkė akis, kai pardavė pasą Rusijos oligarchui, kurį Ispanijos policija buvo apklaususi dėl pinigų plovimo.

Dėl tokių atlaidžių kriterijų korumpuoti užsieniečiai patenka ne tik į tą konkrečią šalį – vienas didžiausių ES auksinių vizų pliusų yra galimybė laisvai judėti Šengeno erdvėje. Vadinasi, kai Vengrijos vyriausybė pasikvietė į šalį žymius rusų mafijozus, dėl to nukentėjo ne tik vengrų, bet ir visų kitų Europos Sąjungos gyventojų saugumas.

Pinigai svarbesni už žmones

Auksinių vizų programos Europos Sąjungoje kelia gėdą dėl to, kad bloką šiuo metu kamuoja gana rimtos migracijos problemos. Valstybės narės viena ranka kovoja su tikrais, tačiau dažniausiai skurdžiais kitaspalviais prieglobsčio prašytojais, o kita glosto turtuolius, kurių pinigai buvo uždirbti nešvariai. Dėl pavojaus gyvybei iš savo šalių bėgančių migrantų sausakimši laivai yra priversti plūduriuoti Viduržemio jūroje, nes jiems neleidžiama niekur išsilaipinti, kai tuo tarpu buvusiems Rusijos bei kitų šalių mafijos vadeivoms, pinigų plovėjams yra suteikiami leidimai gyventi Sąjungoje.

Iš Prieglobsčio informacijos duomenų bazės 2017 m. paskelbtos statistikos matyti, kad Portugalija atmetė du iš trijų prašymų suteikti prieglobsį; Prancūzijoje ir JK tai vyko dar dažniau. Tuo tarpu visos šios šalys patenkino daugiau nei 90 proc. prašymų suteikti auksines vizas. Europos Sąjunga yra pastatyta ant tikėjimo žmogaus teisėmis, visų žmonių lygybe. Deja, daugelis valstybių narių šiomis vertybėmis nebesivadovauja. Tiems, kurie nori patekti į bloką dėl pavojaus gyvybei, uždaromos durys, o su nusikalstamu pasauliu siejami rusai ir kinai kviečiami tapti ES piliečiais.

Raginama atidžiau tikrinti

Aišku, net jei ir negalime nekreipti dėmesio į abejotiną auksinių vizų programų moralumą, reikia pripažinti jų naudą. Tokios programos užtikrina reikiamas įplaukas į valstybės iždą, o turtingi naujieji gyventojai savo pinigus leidžia vietos parduotuvėse ir įstaigose. Tačiau tai skatina vardan pelno ignoruoti pagrįstus nuogąstavimus, kaip kad ir nutiko daugelyje ES šalių.

IT ataskaitoje rašoma, kad Kipras kasmet vidutiniškai gauna apie 914 mln. eurų pelno, tačiau (kaip kad jau pažymėjome) vyriausybei nerūpi, kaip turtingieji naujakuriai uždirbo savo pinigus. Ar valdžios nebūtų pasitenkinusi mažesne suma, jei būtų atmetusi prašymus iš asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu ar pinigų plovimu? Neatrodytų, kad tai sudėtingas klausimas, tačiau kodėl jis apskritai klausiamas tautos išrinktųjų? Pinigai neturi būti svarbesni už saugumą, ypač žinant, kad daugelyje ES šalių vis dar skleidžiamas melas, neva dėl skurdesnių atvykėlių kils nusikaltimų epidemijos.

Tikėtina, kad greitu metu auksinių vizų programos niekur nedings, tačiau Sąjungoje yra ir tų, kurie norėtų jas panaikiti. „ES pasai ir vizos nėra prekės. Pinigai neturėtų būti kriterijus norint gauti pilietybę ar teisę gyventi ES“, - neseniai kalbėjo Sven Giegold, Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos atstovas spaudai. „Europoje reikia priimti įstatymą, kuriuo būtų siekiama apriboti Europos pilietybės pardavimus, taipogi reikia stipriau kovoti su pinigų plovimu. Komisija turi nustatyti būtiniausius tokių programų standartus ir užtikrinti, kad visos pasus bei vizas siūlančios šalys jų laikytųsi.“

Europos Parlamento centro-kairiųjų frakcija „ALDE“ praėjusiais metais išplatino vaizdo įrašą, kuriame ragino ES lygmeniu prižiūrėti tokių programų vykdymą bei leidimus gyventi grįsti pagal būtinybę, o ne finansinį statusą. Dėl augančio spaudimo buvo tam tikrų pokyčių: Europos Parlamentas 2018 m. rugsėjį paskelbė tyrimą, kuriame buvo išanalizuoti būdai, kaip būtų galima šias programas keisti, norint užtikrinti saugumą. Europos Komisija pažadėjo šį klausimą atidžiai išnagrinėti.

Tikėkimės, kad dėl Europos politikų ir piliečių spaudimo valstybės narės šias programas reformuos arba nutrauks – žmonės galiausiai bus svarbesni už pelną.

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.