Apginkim juos! Pradėta nauja kampanija dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos!

Visame pasaulyje apstu konfliktų, kurių metu dažnai nukenčia paprasti civiliai. Didžiai laimei, jų ginti stoja drąsus vyrai ir moterys - tačiau kas apgins juos pačius?

Lapkričio 28 d. Romos Parlamento Sala della Lupa vyko konferencija, kurios metu buvo pradėta kampanija „Difendiamoli!“ (liet. „Ginkime juos!“)

Kas yra žmogaus teisių gynėjai?

Šia konferencija buvo baigtas dar liepos mėnesį pradėtas Italijos žmogaus teisių NVO (jų tarpe - ir „Antigone“ bei CILD) darbas. Tąkart organizacijos ARCI buveinėjė sutiko Abdel Rhamn Mansour, Čikagoje šiuo metu gyvenantį 2011 m. Egipto revoliucijos lyderį. Vyras negalėjo grįžti į Egiptą - jam ten grėsė pavojus.

Daugelis žmogaus teisių gynėjų susiduria su panašiais iššūkiais. Daugelis jų besipriešindami valdžiai savo gimtinėse pritraukia jos dėmesį. Žinant tai, reikia paklausti - ką gali padaryti Vakarai, kad apsaugotų žmogaus teisių gynėjus svetur?

Rizikuoja savo gyvybe

Norint geriau suprasti tai, apie ką kalbama, svarbu tiesą išgirsti iš pačių žmogaus teisių gynėjų lūpų ir sužinoti, su kokiu pavojum ir bėdom jie susiduria kasdien. Juos pastoviai kamuoja baimė, kad bus pasodinti į kalėjimą nežinia kuriam laikui, arba paprasčiausiai nužudyti.

Yra daugybė priežasčių, kodėl norima tokius žmones uždaryti arba nužudyti. Kartais jie tiesiog gina savo tautos teises. Kartais jie yra moterys, mažumų ar religinių grupių nariai, ir to užtenka, kad jiems užlipdytų „svetimo“ ar „priešo“ etiketę.

Patirtys

Konferencijos metu keletas žmogaus teisių gynėjų pasidalino savo patirtimi ir leido suprasti, su kokiu pavoju jie susiduria kasdieniame gyvenime.

Irako žurnalisčių forumo pirmininkė Nibras Almamuri kalbėjo apie savo teises tiek karo, tiek taikos metu gynusių irakiečių moterų narsą.

Biram Dah Abeid - Mauritanijos Abolicionistų atgimimo judėjimo iniciatyvos aktyvistas, kuris nebegali grįžti namo, nes jam ten gresia mirtis. Jis nupasakojo mūšius, kuriuose teko kautis, kaip jis kovojo prieš vergovę, kuri Mauritanijoje buvo panaikinta tik 2012 m.

Savo istorijas taip pat pasakojo: Socialinės socialinio teisingumo ieškotojų asociaicjos (Afganistanas) narė Weeda Ahmad; „Išsaugokite savo balsą“ kampanijos (Indija) atstovė Aseem Trivedi; ir prezidentas Sirijos medicinos pagalbos organizacijų sąjungos pirmininkas Zaidoun al Zoabi.

Kas toliau?

Po šių svarbių pasakojimų vyko debatai dėl ateities, kuriuose dalyvavo Italijos institucijų atstovai. Jų tarpe buvo ir senatorius Luigi Manconi, Italijos Senato Neeilinės žmogaus teisių apsaugos komisijos pirmininkė Pia Locatelli, Žmogaus teisių komiteto, Žmogaus teisių komiteto prie Italijos Deputatų rūmų Užsienio reikalų komisijos pirmininkas ir kampanijoje dalyvaujančių NVO atstovai.

Ypač didelis dėmesys buvo sutelktas ties tai, ką reiktų daryti ateityje, kokią praktiką geriausia taikyti ir kuriuos modelius reiktų emuliuoti: pavyzdžiui, kai kurios Europos šalys (pavyzdžiui, Nyderlandai, Ispanija, Airija, Norvegija ir Šveicarija) jau ėmėsi priemonių žmonių teisių gynėjų apsaugai.

„Un ponte Per...“ parengė dosjė su ataskaita apie šių šalių praktiką.

Ateinančiais mėnesiais laukite daug daugiau tokių renginių!