Naujoje organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje „Kai problemos esmė nėra suvokiama: tinkamai netiriami neapykantos nusikaltimai Bulgarijoje“ aprašomas didelis neapykantos nusikaltimų poveikis jų aukoms ir nurodoma, kaip valdžios institucijų nesugebėjimas nuslopinti įsisenėjusio nusistatymo prieš prieglobsčio prašytojus, migrantus, musulmonus ir gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualus ir toliau skatina smurtą bei diskriminaciją.
Rasizmo ir ksenofobijos paskatinti neapykantos nusikaltimai
Bulgarijos teisės aktai leidžia patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už rasizmo ir ksenofobijos paskatintus neapykantos nusikaltimus, tačiau valdžios institucijos nuolatos vengia nustatyti tokius motyvus ir tinkamai šių nusikaltimų netiria. Bulgarijos Helsinkio komiteto ir kitų vietinių organizacijų duomenimis, 2013 m. itin padaugėjo išpuolių prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus.
Tai, kad nusikalstamą veiką motyvavo rasizmas ir ksenofobija, gali būti laikoma sunkinančia aplinkybe (pavyzdžiui, žmogžudystės ar fizinio smurto atveju), dėl kurios teismas skiria griežtesnę bausmę. Deja, tokiais atvejais institucijos kaip motyvą dažnai nurodo „chuliganizmą“ - prokurorai „Amnesty International“ teigė, kad tai yra lengviau įrodyti.
2013 m. rugsėjo mėnesį aštuoni ar devyni žmonės su kastetais užpuolė prieglobsčio paprašiusį irakietį Nazirą. Po sumušimo Nazirą teko du kartus operuoti ir vyras buvo priverstas devynias dienas gulėti ligoninėje. Policininkai į ligoninę neatvyko ir Naziro pareiškimo nepaėmė, o vėliau atsisakė registruoti jo skundą. Naziras pasakojo, kaip policija „liepė man nešdintis, kitaip grąžintų mane į Iraką.“ Kai „Amnesty International“ dėl tokio pareigūnų elgesio kreipėsi į vidaus reikalų ministeriją, organizacija buvo informuota, kad peržiūrėjus šį atvejį vidaus tvarka du policininkai buvo nubausti už nepakankamą atidumą - tačiau vis dar nėra aišku, ar buvo pradėtas tyrimas dėl Naziro užpuolimo.
Homofobijos ir transfobijos paskatinti neapykantos nusikaltimai
Bulgarijos įstatymai atskirai nenumato baudžiamosios atsakomybės už homofobija motyvuotus neapykantos nusikaltimus; baudžiamaje procese jie yra traktuojami kaip chuliganizmo atvejai.
2008 m. viename Sofijos parkų buvo nužudytas 25-ių metų amžiaus studentas Michailas Stojanovas. Vaikiną užpuolikai žiauriai sumušė už tai, kad šis jiems pasirodė esąs gėjus. Tyrimo metu vienas asmuo paliudijo, kad du įtariamieji priklausė parką nuo gėjų „išvalyti“ siekiančiai gaujai. Deja, dėl įstatymų spragų 2013 m. rugpjūtį Sofijos prokuratūra buvo priversta pateikti asmenims kaltinimus dėl chuliganizmu motyvuotos žmogžudystės. „Įstatymai - riboti, dėl to pareikšdamas kaltinimus negalėjau atsižvelgti į tai, kad veiksmus paskatino homofobija“, - „Amnesty International teigė bylą vedęs prokuroras.
Kliūtys aukoms siekti teisingumo
Dauguma neapykantos nusikaltimo aukų apie išpuolius iš viso nepraneša valdžios institucijoms. Kai kurie mano, kad policija tinkamai nereaguos, arba bijo papildomos diskriminacijos iš policijos pareigūnų pusės.
Neseniai Bulgarijoje atlikta ES apklausa parodė, kad 86 procentai smurtą patyrusių ar grasinimų susilaukusių šalies lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų apie tai nepranešė policijai. Maždaug trečdalis nepranešusiųjų kaip priežastį nurodė baimę dėl galimai homofobiškos ar transfobiškos Bulgarijos policijos reakcijos.
„Tam, kad būtų galima ateityje užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams Bulgarijoje ir kovoti su giliai įsišaknijusiu nusistatymu šalies visuomenėje, institucijos privalo tokius nusikaltimus ištirti, pripažinti ir viešai pasmerkti“, - teigė diskriminacijos Europoje tyrėjas, „Amnesty International“ darbuotojas Marko Perolini (Marco Perolini).