Pavojuje atsidūrusio turko ekstradicija atskleidė Bulgarijoje egzistuojančias sistemines problemas

Nepaisant to, kad Sofijos apeliacinis teismas blokavo Abdullah Büyük ekstradiciją, Bulgarijos valdžia nusprendė jį vis tiek perduoti Turkijai.

Bulgarijos Helsinkio komiteto (BHC) pirmininko Krasimir Kanev teigimu, tai - tik vienas iš daugybės atvejų, kai Bulgarija grąžina užsieniečius į šalis, kur jų gyvybei, saugumui ir žmogaus teisėms yra kilęs rimtas pavojus.

Bulgarija jau susilaukė Europos Žmogaus Teisių Teismo priekaištų dėl panašaus elgesio.

Sukūrusi sąlygas ekstradicijai ir įvilkusi tai į „išmetimo į šalies“ rūbą, Bulgarijos Vidaus reikalų ministerija pažeidė tarptautinės teisės, Pabėgėlių įstatymo iš šalies Konstitucijos nuostatas. Abdullah Büyük buvo išsiųstas į valstybę, kurioje egzistuoja rimtas pavojus jo saugumui ir sveikatai. Negana to, tai ne pirmas toks atvejis Bulgarijoje.

Baisesni atvejai

Tai ne tik Bulgarijos vyriausybės, tai r teisminių institucijų sisteminė problema. Pastaraisiais metais BHC yra užfiksavusi kur kas baisesnių atvejų. Organizacija kai kuriose jų yra suteikusi teisinę apsaugą ir kreipusis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

  • 2012 m. Veliko Tarnovo apeliacinis teismas leido vykdyti čečėno M. D. ekstradiciją. Šis asmuo yra kaltinamas dalyvavimu ginkluotame pasipriešinime prieš Rusijos federalinę valdžią. Vokietijoje M. D. buvo suteiktas pabėgėlio statusas, tačiau Bulgarijos teismas vis tiek liepė išsiųsti jį į Rusiją, kur jo gyvybė ir saugumas atsidurtų rimtame pavojuje. EŽTT šiuo atveju skyrė laikinąsias apsaugos priemones ir ekstradiciją sustabdė, o 2014 m. kovo mėn. Strasbūras priėmė Bulgarijai nepalankų sprendimą.
  • 2013 m. Bulgarijos imigracijos tarnybos bandė išsiųsti palestinietį M. M. atgal į Siriją. Šis asmuo neturi pilietybės, gimo ir augo Damaske, tačiau šiuo metu yra apsistojęs Bulgarijoje, kur jam priskirta humanitarinė apsauga. Buvo įtariama, kad M. M. kelia „grėsmę nacionaliniam saugumui.“ Pačiame pilietinio karo Sirijoje įkarštyje Sirijos ambasada Sofijoje jam išdavė specialų laissez-passer dokumentą. M. M. atvirai priešinosi prezidentui Bashar al-Assad, tačiau nei jo asmeninės aplinkybės, nei jam suteiktas humanitarinis statusas nesukliudo Bulgarijos institucijoms karo metu bandyti jį išsiųsti į Siriją. EŽTT skyrė laikinąsias apsaugos priemones ekstradiciją sustabdė. Manoma, kad teismas sprendimą priims iki šių metų pabaigos.
  • Rugpjūčio pradžioje Bulgarijos imigracijos tarnybos sėkmingai į Rusiją išsiuntė čečėną Shoip Tutayev. Atkreiptinas dėmesys, kad Čečėnijos Respublikos prezidentas Ramzanas Kadyrovas yra viešai grasinęs jam per televiziją, tačiau tokie žmogaus, iki šiol tesėjusio visus tokius „pažadus“, žodžiai neįtikino Bulgarijos valdžios suteikti Tutayev apsaugą.
  • Rugpjūčio 13 d. BHC iš žiniasklaidos kanalų sužinojo, kad valstybė į Turkiją deportavo du kurdus. Turkijos spaudoje rašoma, kad R.I. ir S.K. priklausė KCK („Koma Ciwaken Kürdistan“ - Kurdistano bendruomenių sąjungai), kuri pati priklauso PKK ir kuriai vadovauja Murat Karayilan. Bulgarijos valdžios institucijos perdavė juos Turkijai nepaisant to, kad šiems asmenims tenai gresia rimtas pavojus - vadinasi, buvo šiurkščiai pažeisti šalies įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę.

Tai - tik keletas atvejų, kai Bulgarija užsieniečius išsiuntė į šalis, kur jų gyvybė, saugumas ir žmogaus teisės galimai yra pavojuje. Pagal tarptautinę teisę toks elgesys yra griežtai draudžiamas, o visi bandymai tuo daryti baigėsi laikinosiom apsaugos priemonėm ir Bulgarijai nepalankiais sprendimais Strasbūre.