Visuomenės informavimo pataisos kelia grėsmę saviraiškos laisvei

Seimas pirmąją 2019 m. darbo dieną pradėjo naujais bandymais varžyti saviraiškos laisvę.

Sausio 2 d. buvo užregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos kelia grėsmę diskusijų apie istorinius faktus laisvei, galimybėms kritikuoti valdžios įstaigas ir pareigūnus bei atveria plačias galimybes drausti žiniasklaidos priemonėms skleisti informaciją, prisidengiant abstrakčiu pagrindu, jog tokia informacija „siekiama daryti prieš nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką“.

Seimo Kultūros komiteto užregistruotu Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektu siekiama uždrausti visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaciją, kuria: „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vertinimu, siūlomos pataisos yra nesuderinamos su Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos saviraiškos laisvės apsaugos standartais. Jas priėmus būtų sudarytos prielaidos nepagrįstai riboti nuomonės raiškos laisvę, viešąsias diskusijas istoriniais, politiniais, kultūriniais ir kitais visuomenei aktualiais klausimais bei kiekvieno asmens teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijų ir pareigūnų darbą. Be to, pataisomis būtų nepagrįstai suvaržyta ir visuomenės teisė gauti jai svarbią informaciją politiniais bei kitais viešojo intereso klausimais.

„Neigiamos kritikos valstybės institucijoms ar atskiriems asmenims reiškimas neišvengiamai susijęs su nepasitenkinimo jų veikimo būdu ar konkrečiais veiksmais pareiškimu, o kai kuriais atvejais – ir su pareiškimu nepasitikėjimo šiomis institucijomis ar asmenimis, pavyzdžiui, dėl nekompetencijos, interesų konflikto ir pan. Priėmus siūlomą bendro pobūdžio draudimą, būtų sudaromos prielaidos bet kokią valstybės institucijų ar pareigūnų kritiką, kurioje išsakomas neigiamas jų vertinimas, apkaltinti „nepasitikėjimo ir nepasitenkinimo“ Lietuva ar jos institucijomis skatinamu“, – teigia ŽTSI.

Konstitucija tiesiogiai įtvirtina teisę kritikuoti valstybės įstaigas ir pareigūnus bei draudžia persekiojimą už šią kritiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pabrėžia kritikos vyriausybei svarbą, ir nurodo, kad demokratinėse valstybėse vyriausybės veiksmai ar neveikimas turėtų būti kruopščiai vertinami spaudos ir viešosios nuomonės. Be to, skleisti tokią informaciją nėra tik žiniasklaidos teisė – visuomenė taip pat turi teisę gauti informaciją ir idėjas jai svarbiais politiniais klausimais.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas Seimo komitetams pateiktose pastabose siūlo šioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms nepritarti.