2013 m. Bulgarijoje žmogaus teisių judėjimui nepavyko pasiekti jokių laimėjimų daugelyje sričių, o kai kuriose buvo galima pastebėti ir besikartojančių šiukščių pažeidimų. Tačiau padėtis kai kur ir pagerėjo. Šalies situaciją apibūdino balandžio 1 d. spaudos konferencijos Sofijoje metu paskelbta Bulgarijos Helsinkio komiteto (BHK) kasmetinė ataskaita.
Patys rimčiausi ir labiausiai paplitę pažeidimai susiję su elgesiu su prieglobsčio prašančiais asmenimis, saviraiškos laisve, institucijose esančių vaikų teisėmis, pernelyg didelės teisėsaugos organų jėgos panaudojimu, taip pat specialių tyrimo priemonių (STP) naudojimu.
Kaip ir anksčiau, vis dar egzistuoja rimtų problemų, susijusių su musulmonų religijos laisve, įkalinimo įstaigų būkle, teismų nepriklausomybe, taip pat etninių ir seksualinių mažumų, moterų, žmonių su negalia ir kitų pažeidžiamų grupių visuomenėje diskriminacija.
„Kai 2013 m. Valstybinei nacionalinio saugumo tarnybai (VNST) buvo suteikta daugiau galių, susilpnėjo nacionalinio saugumo organų kontrolė. VNST yra agentūra, veikianti kaip slaptoji policija. Šiais metais taip pat padaugėjo nusiskundimų dėl neteisėtos ir pernelyg didelės policijos jėgos panaudojimo atvejų,“ sakė Krasimiras Kanevas (Krassimir Kaney), BHK pirmininkas.
BHK teigimu, 2013 m. pagrindinės žmogaus teisių problemos Bulgarijoje buvo:
- 2013 m. Bulgarija smarkiai nukrypo nuo laisvą galimybę naudotis prieglobsčio teise užtikrinančių standartų. Tiek teikiamos socialinės pagalbos, tiek priėmimo sąlygų lygis taip pat nė karto neviršijo nustatyo minimumo (o kartais jo ir nesiekė), o tuo tarpu prieglobsčio prašytojų galimybės patekti į teritoriją buvo vis labiau ir stipriau ribojamos.
- Praeiti metai buvo kupini iššūkių bandymams apsaugoti mažumų grupes nuo rasistinio smurto ir diskriminacijos. 2013 m. rudenį, per patį pabėgėlių krizės įkarštį, keletas neototalitarinių politinių partijų nevengė ksenofobinių pasisakymų ir taip aktyviai prisidėjo prie Bulgarijos etninėms mažumoms - įskaitant ir pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus - priešiškos ir grėsminos aplinkos sukūrimo.
- Pastebėjome nerimą keliančius pokyčius, susijusius su kovos su organizuotu nusikalstamumu teisiniu pagrindu. VNST įgavo daugiau galių tirti nusikaltimus ir be atitinkamos teisminės priežūros sulaikyti žmones.
- 2013 m. specialių tyrimo priemonių (STP) naudojimas sekant piliečių telefono ir interneto pokalbius sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Nepaisant to, kad teisės aktai buvo pataisyti ir kad valdančiosios partijos - Bulgarijos socialistų partija ir Judėjimas už teises ir laisves - pareiškė, jog prieš tai valdžioje buvusios Piliečių už europietišką Bulgarijos plėtrą partijos savavališkas plataus masto STP naudojimas bus nutrauktas, yra rimto pagrindo manyti, kad iš tiesų 2013 m. STP buvo dar dažniau naudojamos.
- 2013 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamuose skunduose prieš Bulgariją neprimėmė daug sprendimų (viso 26). Kita vertus, Bulgarijos vyriausybė pasiekė rekordinį dar neįgyvendintų ir Europos Tarybos ministrų komiteto akylai stebimų teismo spredinmų skaičių - 2014 m. vasario mėn. viduryje jų buvo 372.
- Nors 2012 m. buvo patobulintas Vidaus reikalų ministerijos įstatyme numatytas teisinis pagrindas jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimui, tai matomai neturėjo jokios įtakos itin dažnam jėgos ir ginklų naudojimui 2013 m. Tais metais buvo bent trys atvejai, kai policijos pareigūnai įtariamai naudojo pernelyg didelę jėgą bei ginklus ir dėl to žmonės neteko gyvybės. Taip pat ženkliai padaugėjo atvejų, kai jėga buvo naudojama policijos nuovadose, o porą kartų jėga neteisėtai pasitelkta prieš protesto dalyvius.
- Nebuvo imtąsi jokių bandymų reformuoti ir tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius įstatymams nusižengusių vaikų priėmimą į uždaro tipo pataisos mokyklas (UTPM) ir uždaro tipo socialinio ugdymo mokyklas (UTSUM). 2013 m. eigoje BHK lankėsi keliose UTPM ir UTSUM įstaigose bei visuose krizių centruose ir nustatė, kad yra rimtų problemų su savavališku vaikų uždarymu į šias institucijas.
- Iki 2013 m. pabaigos taip ir nebuvo imtasį jokių priemonių, kurios padėtų garantuoti žmonių su negalia teises - nei susijusių su teisinio veiksnumo nustatymu, nei su protinę negalią turinčių žmonių priėmimu į institucijas.
- 2013 m. religijos laisvės būklė šalyje ženkliai nepagerėjo. Kaip ir anksčiau, įvykdyta daug pažeidimų, nukreiptų prieš stačiatikybės neišpažįstančių religinių bendruomenių narius: šventyklų niokojimas, diskriminacija žiniasklaidoje, prokurorų vangumas traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už visuomenės neapykantos kurstymą dėl religijos ir pan. Toliau buvo tesiama byla prieš 13-a imamų, kurie kaltinami Pazardžike pamokslų metu skatinę anti-demokratinę ideologiją.
- 2013 m. „Reporterių be sienų“ (angl. „Reporters Without Borders“) spaudos laisvės įvertinimuose Bulgarija smarkiai krito, prarasdama 12 pozicijų, ir šiuo metu randasi 100-oje vietoje (žemesnės vietos šalis dar nebuvo užėmusi); šios šalies spauda ir toliau lieka labiausiai suvaržyta visoje Europos Sąjungoje. Nustatytos šios problemos: žiniasklaidos finansų ir savininkų skaidrumo stoka; žiniasklaidos koncentracija; ribotas pliuralizmas; savininkų kišimąsis į redakcijos sprendimus; įvarios spaudimo priemonės ir itin griežtas savo pačių leidinių cenzūravimas.
- Pastebėta, kad buvo uždaroma vis daugiau vaikams skirtų institucijų. Pačiomis silpniausiomis vaikų globos sistemos reformos dalimis toliau lieka vaikų palikimo prevencija ir pagalbinių paslaugų, kurios siekia kurti vaikus ir jų šeimas palaikančią aplinką ir tokiu būdu išvengti globos institucijose paskyrimo, įkūrimas.
—
Ataskaitą bulgarų kalba rasite čia.
Ataskaitos infografiką bulgarų kalba rasite čia.
BHK metinės ataskaitos rengiamos ir skelbiamos nuo 1993 m. Jas galėsite rasti čia.