Europos Komisija - imkitės veiksmų prieš kertinių ES vertybių trypimą Ispanijoje!

Žmogaus teisės, teisingumas ir teisinės valstybės principai - tai ES kertinės vertybės, kuriais ši Sąjunga ir remiasi. Ispanijos vyriausybės patvirtintas reformų paketas grubiai pažeidžia šiuos principus. Paraginkite Komisiją imtis veiksmų joms apginti!

Dėkui už dėmesį! Deja, kampanija jau baigėsi.

Ispanijoje- sisteminis pavojus teisinės valstybės principams

Finansų krizė lėmė tai, kad vis daugiau žmonių ėmė naudotis savo susirinkimų laisve. Ši pagrindinė teisė leido visuomenei parodyti, kad nesutinka su tam tikromis reformomis, arba atvirkščiai - jų reikalauti. Demonstracijos vyko prieš: taupymo priemones, tokias, kaip išlaidų sveikatos priežiūros ir švietimo sistemoms mažinimas; būsto nusavinimą, kurį vykdė bankai, taip pat blogus finansinius produktus; politinę korupciją; ir siūlymus keisti abortą reglamentuojančias taisykles. Nuo pat 2008 m., kai prasidėjo finansų krizė, tokių demonstracijų padaugėjo 283 procentais.

Demonstracijų metu taip pat buvo reikalauta užtikrinti daugiau skaidrumo ir didesnio visuomenės vaidmens sprendimų priėmimo procese, priešintasi teisių į taikių susirinkimų laisvę ir į saviraiškos laisvę apribojimui. Tokie vieši protestai vyko daugybėje vietų: prie vyriausybės pastatų, pareigūnų namų, bankų, taip pat priešais privačius namus, kad žmonės nebūtų iškeldinami. Iš pradžių vyriausybė bandė visuomenę nuo dalyvavimo taikiuose protestuose atbaidyti baudžiamaisiais kaltinimais ir administracinėmis baudomis - bet šias priemones asmenys sėkmingai nuginčydavo teismuose.

Dėl finansų krizės teismuose savo teises ginti ėmė vis daugiau ir daugiau žmonių - pavyzdžiui, teisę į būstą, kuri ypač aktuali daugeliui iškeldinimui besipriešinančių asmenų, ir teisę į nuosavybę, kai asmenys bando susigrąžinti į blogus finansinius produktus investuotas santaupas. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo prašymų suteikti teisinę pagalbą. Vyriausybė atsakas į besiklostančią situaciją - asmenų galimybiš ginti savo teises teismuose nuo valstybės institucijų ir didžiulių korporacijų užmačių apribojimas. Naujais įstatymais siekama apriboti teismų efektyvumą ir nepriklausomumą, o finansiais barjerais - pavyzdžiui, teisinės pagalbos skyrimo tvarkos sugriežtinimu, užtikrinančiu, kad mažiau žmonių gali gauti šią būtiną viešą paslaugą - apriboti asmenų galimybę kreiptis į teismus.

Kai kurie šių naujų teisės aktų jau buvo priimti, kiti - dar svarstomi. Kartu paėmus, visas priemonių paketas rimtai pažeistų teisinės valstybės pamatus:

Siūlomas Teisinės pagalbos įstatymas griežtai apribotų galimybę gauti teisinę pagalbą ir tokiu būdu neleistų asmenims pasinaudoti savo teise kreiptis į teismus ir teise į veiksmingą teisminę kontrolę.

Siūlomas įstatymas numatyto naujas ribas, kurios reikštų, kad ženkli visuomenės dalis nebeturėtų teisės į teisinę pagalbą - nepaisant to, kad šie žmonės patys neturi pinigų kreiptis į teismus savo teisių apsaugai. Kitas rodiklis, iš kurio matyti, kad Ispanija nesistengia padaryti savo teismų sistemos labiau prieinama visuomenei - teisinės pagalbos sistemai skiriamos lėšos: Ispanija vienam gyventojui skiria vos 80 eurocentų, kai tuo tarpu Europos vidurkis yra 8,63 euro. Pastaraisiais metais teisės kreiptis į teismus neteko nuo 25 iki 35 procentų piliečių.

2012 m. įsigaliojęs Teismo mokesčių įstatymas yra diskriminacinis - jis neproporcingai veikia mažas bendroves, palyginus su didžiosiomis korporacijomis, tokiomis, kaip bankai ir draudimo bendrovės.

Dalinai įstatymą pakeitusios 2015 m. priimtos jo pataisos neišsprendė teismo mokesčių sukeltų problemų. Asmenims, kuriems teko mokėti teismo mokesčius 2012 gruodžio - 2015 vasario mėn. laikotarpiu už savo teisių gynimą teisme, pinigai grąžinti nebus. Asmenys, kurie, negalėdami susimokėti teismo mokesčių, neteko savo teisės bylinėtis, taip pat negaus kompensacijos. Tokiais mokesčiais surinkti pinigai (apie 540 milijonų eurų) iš principo nebuvo perskirstyti teisingumo sistemoje ar panaudoti teisinės pagalbos paslaugų teikimo užtikrinimui.

Teisingumo sistema yra perkrauta ir neturi pakankamai išteklių. Dėl to bylos labai užsitęsia, kas dar labiau varžo teisę kreiptis į teismus.

Vyriausybė pasiūlė Pagrindinio teismų įstatymo ir Baudžiamojo proceso įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išspręsti išteklių trūkumą. Deja, šie bandymai yra per daug riboti ir nevientisi. Reikia ne tik pakankamo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių užtikrinimo - reikia ir to, kad išsamios reformos pertvarkytų ir modernizuotų teismų sistemą. 2010-2012 m. laikotarpiu teismų biudžetas (išreikštos eurais vienam gyventojui) iš tiesų ženkliai sumažėjo (nuo maždaug 90 eurų/gyventojui iki mažiau nei 30 eurų/gyventojui) ir dabar yra vienas mažiausių Europoje. Jis ir toliau mažėjo 2013 m. (4,21%) bei 2014 m. (2,13%). Ispanijos teisėjų ir gyventojų santykis taip pat yra vienas mažiausių Europoje (maždaug 10 teisėjų/100 000 gyventojų), prastai vertinamas ir šalies teismų nepriklausomumas.

Išteklių trūkumas taip pat varžo teismų galimybes atsverti vykdomosios valdžios ir teisėkūros institucijų galias. 2013 m. priimtos Bendrosios teismų valdžios tarybos įstatymo pataisos bei politinis kišimasis kelia dar didesnį pavojų teismų nepriklausomumui.

Pernelyg plačios ir neaiškios naujojo Visuomenės saugumo įstatymo bei Baudžiamojo kodekso pataisų nuostatos suteikia valstybės institucijoms itin didelę veiksmų laisvę ir gali lemti savavališką baudžiamųjų ir adminstracinių sankcijų taikymą. Šie įstatymai kelia pavojų teisei į taikių susirinkimų laisvę ir teisei į saviraiškos laisvę - esminiams demokratinės ir pliuralistinės visuomenės ramsčiams. JT specialieji pranešėjai jau yra išreiškę susirūpimą, kad šios pagrindines teises ir laisves galinčios pažeisti reformos - tai Ispanijos vyriausybės atsakas į itin didelį pastaruoju metu šalyje vykusių demonstracijų skaičių.

Reformų pasiūlymų paketo priėmimo procesas prieštarauja ir kitai nuo teisinės valstybės neatskiriamai esminei vertybei,: "skaidriam, atskaitingam, demokratiškam ir pliuralistiškam teisėkūros procesui". Vyriausybė nei pakankamai konsultavosi su suinteresuotomis šalimis, jų tarpe - ir pilietine visuomene bei žmogaus teisių ekspertais, nei tinkamai atsižvelgė į jų nuomonę. Daugelis aukščiau minėtų reformų pasiūlymų yra neaškiai ir pernelyg plačiai suformuluoti, kas prieštarauja teisėtumo principui.

Naujoji ES teisinės valstybės stiprinimo sistema

Žmogaus teisės, teisingumas ir teisinės valstybės principai yra neatsiejami viens nuo kito; tai - kertinės vertybės, Europos Sąjungos pamatas. Bet koks išpuolis prieš šias vertybes, kurių laikytis įsipareigoja visos ES šalys, pažeidžia ES veikimui būtiną valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą bei šalių vyriausybių ir pačios Sąjungos įsipareigojimus savo piliečiams. Europos Komisija yra patvirtinusi, kad „tais atvejais, kai nacionaliniu lygiu teisinės valstybės principams užtikrinti sukurti mechanizmai nustoja būti veiksmingi, kyla sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams ir, tuo pačiu, Europos Sąjungos funkcionavimui (...). Tokiu atveju ES privalo imtis veiksmų apsaugoti teisinės valstybės principus kaip bendrą visos Sąjungos vertybę.“

Šiuo tikslu Komisija pristatė naują teisinės valstybės apsaugos nuo sisteminių pažeidimų sistemą. Naujoji sistema papildys jau egzistuojančius mechanizmus ir sieks „sudaryti sąlygas Komisijai kartu su konkrečia Valstybe Nare rasti sprendimą, galintį neleisti beatsirandančiam sisteminiam pavojui teisinės valstybės principams (...) virsti „aiškiu rimto pažeidimo pavojumi“ pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį.

Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi ES teisinės valstybės principų stiprinimo sistema, yra: (i) teisė kreiptis į teismus bei teisė į nepriklausomą ir veiksmingą teisminę kontrolę; (ii) nediskriminavimas ir lygybė prieš įstatymą; (iii) valdžių atskyrimas ir teismų nepriklausomumas; (iv) teisinis tikrumas ir pagarba žmogaus teisėms; (v) skaidrus, atskaitingas, demokratiškas ir pliuralistiškas teisėkūros procesas.

Ispanijoje kilo pavojus ES principams ir vertybėms. Netylėkite - paprašykite Europos Komisijos nedelsiant imtis veksmų sugriežtinti situacijos Ispanijoje priežiūrą ir atlikti šalies teisinės valstybės principus reglamentuojančios sistemos įvertinimą.