Netolerancija ir korupcija, itin aukštas nedarbo ir skurdo lygis - šie veiksniai įtakoja ekstremistines nuotaikas ir kursto konfliktus 47-iose Europos Tarybos (ET), Strabūre isikūrusios žmogaus teises serginčios organizacijos, šalyse narėse.
„Europa susidūrė su pačia didžiausia žmogaus teisių krize nuo Šaltojo karo laikų,“ įspėjo ET generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas (norv. Thorbjørn Jagland) spaudos pranešime, kuriame teigiama, kad atitinkamų demokratinių stabdžių ir atsvarų sistemos, laisvos žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės stoka leido korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia suleisti šaknis į Europos žemyną - tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.
Pranešime pateikta statistika rodo, kad - be kitų, nepaminėtų pažeidimų - 39-ios ET valstybės susiduria su rimtomis problemos dėl diskriminacijos, 30-yje egzistuoja prastos įkalinimo sąlygos (įskaitant problemas dėl kalėjimų perpildymo), 26-yje korupcijos lygis toks aukštas, kad ji tampa norma, o 20-yje valstybių pasitaiko atvejų, kai policija grubiai piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais.
Žmogaus teises serginti organizacija ragina dažniau vykdyti stebėsenos vizitus tais atvejais, kai rimti žmogaus teisių pažeidimai nėra laiku pašalinami, o tuo pačiu teigia, kad reikia leisti stebėsenos mechanizmams veikti zonose, dėl kurių sprendimai dar nebuvo priimti.
Atsižvelgiant į būtinybę užkirsti kelią saviraiškos laisvės bei laisvės rengti taikius susirinkimus ir jungtis į asociacijas pažeidimams, ET ragina sukurti stebėsenos mechanizmą, galintį greitai reaguoti į neatidėliotinas problemas, pranešti Ministrų Komitetui apie susidariusią padėtį ir teikti savo rekomendacijas.
Ypatingą nerimą taip pat kelia ir auganti nelygybės grėsmė, kurią lėmė Europos ekononominė krizė. Šiuo atvžilgiu derėtų teikti pirmenybę Europos socialinei chartija (ESC) ir sustiprinti jos stebėsenos mechanizmus.
Pagrindinės žmogaus teisių problemos (valstybių, kuriose šios problemos egzistuoja, skaičius):
· Etninė diskriminacija/tautinės mažumos (39 valstybės narės)
· Įkalinimo sąlygos, įskaitant ir kalėjimų perpildymą (30 valstybių narių)
· Korupcija (26 valstybės narės)
· Netinkamas teisėsaugos pareigūnų elgesys su asmenimis (23 valstybės narės)
· Diskriminacija ir socialinė atskirtis, kurią kenčia romai (23 valstybės narės)
· Teisminių institucijų organizacija ir veikla (20 valstybių narių)
· Trūkumai, susiję su migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėmis (20 valstybių narių)
· Pernelyg ilgai trunkantys teismo procesai (11 valstybių narių)
· Prekyba žmonėmis (11 valstybių narių)
· Saviraiškos laisvės ir spaudos laisvės stoka (8 valstybės narės)
Pranešime nurodomos dvi pagrindinės problemos, susijusios su demokratinių vertybių ir teisinės valstybės principų užtikrinimu: visų pirma, kai kurie ET standartai nėra stebimi dėl to, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kas liečia saviraiškos laisvę, tiesiog nėra tam skirtų stebėsenos mechanizmų. Antra, kai kurie standartai stebimi dviejų ar daugiau atskirų organų, kurių kompetencija dalinai sutampa.
„Kviečiu Europos lyderius pasinaudoti šio pranešimo suteiktomis galimybėmis ir sutvirtinti mūsų unikalią Konvencijos sistemą. Aš manau, kad konstruktyvus dvišalis dialogas su vastybėmis narėmis šio pranešimo kontekste - labai teigiamas ženklas,“ rašė Jaglandas, siekdamas, kad aukščiau paminėtos problemos būtų sprendžiamos. „Tam, kad išvengtume naujų krizių, visos valstybės narės privalo iš naujo įsipareigoti pilnai ir besąlygiškai laikytis Europos Žmogaus Teisių Konvencijos bei kitų pagrindinių mūsų organizacijos konvencijų,“ tęsė jis.
Siekiant išsaugoti teisinės valstybės, demokratijos princijus, taip pat užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, ET ragina sukurti naują paneuropinę saugumo sistemą. Besiruošiant tam, Jaglandas pakvietė lyderius į 2015 m. demokratijos saugumui skirtą Europos Tarybos viršūnių susitikimą.
Pilną ET pranešimą galite rasti čia.