Europos piliečių iniciatyva (ECI) yra nuostabi Lisabonos Sutarties sukurta naujovė, leidžianti ES piliečiams tiesiogiai kreiptis į Europos Komisiją su teisės akto pasiūlymu - tuo atveju, jei jie sugeba užtikrinti vieno milijono bendrapiliečių pritarimą. Šiais metais trijų Prancūzijos studentų pradėta kampanija „Weed like to talk“ siekia surinkti milijoną parašų bent septyniose ES šalyse, kad būtų galima reikalauti bendros kanapių politikos, grindžiamos legaliai reguliuojama rinka. Vienas tų studentų, paryžietis Pjeras Balas (Pierre Balas), kuris šiuo metu po bakalauro baigimo toliau studijuoja Europos reikalus, sako, kad už šios kampanijos neslypi jokie komerciniai ar politiniai motyvai. Jie - studentai, kuriems paprasčiausiai atsibodo neveiksmingos politikos ir kurie norėtų išbandyti inovatyvius tiesioginės demokratijos įrankius. Nors kampanijos sėkmė automatiškai nenuves prie kanapių legalizavimo, tačiau ES Komisija bus teisiškai įpareigota imtis skaidrių veiksmų dėl kanapių politikos.
Ši paprastos liaudies iniciatyva pradėta pačiu laiku.
Kanapės - be abejonės pats populiariausias neteisėtas narkotikas Europos Sąjungoje. Oficialių skaičiavimų duomenimis, 2012 m. kanapes rūkė daugiau nei 23 miijonai žmonių. Didelė dalis tų 23-ų milijonų žmonių gyvena šalyse, kur kanapių vartojimas ar jų auginimas asmeniniam vartojimui - nusikaltimai, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas arba bauda. Nemenka teisėsaugos organų išteklių dalis yra skiriama, kad taikūs kanapes vartojantys pažeidėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinti.
Visa ši maišatis - dėl augalo, kurį vartojant nekyla jokių gyvybei pavojingų sveikatos problemų, galinčių prilygti toms, kurios atsiranda dėl alkoholio ar tabako vartojimo. Augalui nėra nustatyta jokia mirtina dozė. Dėl kanapių rūkymo gali išsivystyti bronchitas, bet jis nesukelia plaučių vėžio ar kepenų cirozės. Jei draudimu siekiama apsaugoti jaunimą, tai šiuo atveju jis baisiai apvylė - kai kurių tyrėjų teigimų, paaugliai lengviau gauna marihuanos nei tabako.
Pats faktas, kad kanapės nėra legalios, leidžia klestėti milžiniškai juodajai rinkai, kurios veiklos vyriausybė negali reguliuoti ar apmokestinti. Paskaičiuota, kad 2012 m. buvo surūkyta 2,500 tonų kanapių; jų vertę „gatvės“ rinkoje galima skaičiuoti dešimtimis milijardų eurų. Tai - didžiulis pelnas nusikaltėliams, kurie nemoka mokesčių ir nereikalauja ID kortelių. Juodajai rinkai svetima vartotojų apsauga, kokybės patikra ar darbo teisės. Neseniai išryškėjusią nerimą keliančią jaunimo tendenciją vartoti sintetinius legalius kanapių pakaitalus (taip vadinamuosius „teisėtus narkotikus“) taip pat motyvuoja kanapių uždraudimas.
Visais atžvilgiais kanapių uždraudimas yra nevykusi politika. Tai neatbaido jaunų žmonių nuo kanapių vartojimo. Nepaisant vis daugėjančių atvejų, kai policija kanapes konfiskuoja, „gatvės“ rinkos kaina per pastaruosius dešimtmečius ženkliai nepakito, vadinasi, pasiūla išliko stabili arba net išaugo. Jei rinka būtų reguliuojama, atsirastų didžiulės mokesčių pajamos, kurias būtų galima investuoti į visuomenės sveikatos apsaugą ir švietimą. Tai leistų vyriausybėms kontroliuoti rinką ir riboti pasiūlą, užtikrinant kokybę ir reguliuojant gamybą. Tai leistų policijai skirti daugiau išteklių kovai su organizuotu nusikalstamumu.
Ar dėl kanapių legalizavimo būtų pradėta jų daugiau vartoti? Galbūt daugiau suaugusių išbandytų kanapes - tačiau tai nereiškia, kad vartotojų skačius išaugtų astronomiškai. Olandijoje - vienintelėje ES šalyje, kur suagę žmonės gali kavinėse nusipirkti kanapių - vartojimo lygis ženkliai neišaugo. Galima net teigti, kad vartojimo lygiai ten žemesni nei daugelyje šalių, kur kanapių vartojimas - nusikalstama veikla. Tabako politiko sėkmės atvejis rodo, kad galima rasti veiksmingesnių alternatyvų, nei baudžiamosios teisės panaudojimas. PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija yra puikus pavyzdys, kaip su protingos visuomenės sveikatos politikos pagalba galima riboti ir mažinti teisėtos medžiagos vartojimą, už tai nesodinant niekieno į kalėjimą.
Deja, ES vyriausybės iki šiol atsisako kreipti dėmesį į esamus įrodymus ir toliau švaisto mokesčių mokėtojų pinigus vykdydamos baudžiamąją politiką. Kai kurios Naujojo Pasaulio valstybės daugeliu atveju mus gerokai lenkia. Federalinei vyriausybei leidus Koloradui ir Vašingtonui legalizuoti marihuaną, daug kitų US valstijų paseks jų pavyzdžiu. Urugvajus tapo pirma pasaulio šalimi, sukūrusia valstybės licencijuojamas parduotuves, kur suaugę žmonės gali pirkti kanapes. Tarptautinis sutarimas dėl pasaulinio narkotikų uždraudimo po truputį nyksta, o 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos sesija dėl narkotikų gali padėti nusistovėjusį modelį pakeisti. Tačiau pokyčių nebus, jei vis lauksime kitų žmonių ar kitų laikų. Pats laikas piliečiams spausti ES sprendimus priimančius organus, kad šie permąstytų narkotikų politiką ir pradėti diskusiją dėl alternatyvų draudimui.
JŪSŲ BALSAS SVARBUS - PASIRAŠYKITE PETICIJĄ!
Piteris Sarosis (Peter Sarosi) - Vengrijos pilietinių laisvių sąjungos narkotikų programos vadovas