Užsieniečių tarnybos atstovas dienraščiui "Rzeczpospolita" kalbėjo, kad prieglobsčio prašymų sumažėjo dėl vyriausybės pastangų "užplombuoti" Lenkijos pasienį ir griežtėjančio Vakarų Europos šalių požiūrio į jų teritorijoje gyvenančių užsieniečių teisinio statuso kontrolę.
Tačiau, kaip teigia Helsinkio žmogaus teisių fondo (HFHR) teisės ekspertė Marta Górczyńska, Lenkijos sienos perėjimo punktuose vykdoma daugybė pažeidimų, o daugeliui žmonių net neleidžiama užpildyti prašymų suteikti prieglobstį – iškart priimami sprendimai neleisti jiems atvykti į Lenkiją .
Daugiau informacijos apie sienos apsaugos tarnybos veiklą pateikiama HFHR apsilankymo Terespolio-Bresto punkte ataskaitoje "Kelias į niekur".
Pastaraisiais mėnesiais Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) tarė lemiamą žodį net keliose bylose dėl užsieniečių, kuriems buvo neleista prašyti prieglobsčio Lenkijoje. EŽTT netgi skyrė laikinąsias apsaugos priemones, liepdama Lenkijos valdžios institucijoms priimti prieglobsčio prašymus iš konkrečių asmenų ir leisti šiems likti Lenkijoje nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip ir buvo įspėjusi HFHR, valdžios institucijos šių priemonių nepaisė ir užsieniečiai vis tiek buvo priversti grįžti į Baltarusiją.
Birželio mėnesį HFHR rašė apie Čečėnijos pilietį, kuriam net 31-ą kartą nebuvo leista teikti prašymo dėl prieglobsčio ir atvykti į Lenkiją – net po to, kai EŽTT skyrė laikinąsias apsaugos priemones. Neseniai HFHR pavyko užtikrinti laikinąsias priemones trims pabėgėliams iš Sirijos, tačiau šie irgi buvo grąžinti į Baltarusiją.