Tech & Rights

Rumunija į EŽTT dažniausiai pakliūna dėl įkalinimo sąlygų

EŽTT teisėjos iš Rumunijos Julija Motoc teigimu, 60-70% Teisme nagrinėjamų bylų prieš Rumuniją yra susijusios su įkalinimo sąlygomis. Jų skaičių vejasi bylos dėl nepagrįstų prevencinių suėmimų.

by The Association for the Defense of Human Rights in Romania – the Helsinki Committee

Julija Motoc (Iulia Motoc), Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja iš Rumunijos, neseniai dalyvavo Rumunijos Parlamento organizuotame ir Europos Konvencijos ratifikavimo Rumunijoje dvidešimtmečiui paminėti skirtame renginyje. Savo kalboje ji pastebėjo, kad Teismo nagrinėjamos bylos iš Rumunijos yra labiausiai susijusios su teise į laisvę ir su įkalinimo sąlygomis - o tai tik dar labiau parodo, kad Rytų Europos valstybės vis dar veikia vadovaudamosis totalitariniais modeliais, prie kurių priprato per ilgus dešimtmečius.

Teisėja Motoc mano, kad nors ir buvo imtąsi kertinių veiksmų dėl teisingumo sistemos modernizavimo, visuomenės spaudimas vis dar geba įtakoti daug teismo sprendimų ir šie nėra priimami vadovaujantis tik teisiniais bylos standartais, kaip to reikalauja EŽTT. Teisėjos Motoc nuomone, yra būtina toliau šviesti visuomenę žmogaus teisių klausimais.

„Visose Rytų Europos šalyse yra problemų, susijusių su [Europos Žmogaus Teisių Konvencijos] 5 straipsnio pažeidimais - taip yra dėl to, kad totalitarinėse valstybės vyrauja kitoks požiūris į laisvės sampratą. Rumunija neskiria pakankamai dėmesys įkalinimo sąlygoms dėl to, kad yra labai sunku priversti visuomenę suprasti - ypač šalyse su žemu ekonomikos lygiu - kad įkalintieji taip pat turi teisių.“

„Viena pagrindinių Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjimaų Rumunijos problemų - įkalinimo sąlygos; man rodos, kad dauguma bylų - nuo 60 iki 70 procentų - yra susijusios su įkalinimo sąlygomis,“ teigė teisėja Motoc. „Rumunija bylas EŽTT pralaimi ne tiek dėl nuosprendžių kokybės, kuri ženkliai pagerėjo; dažniausiai tai susiję su tuo, kaip Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės organai tvarkosi su įkalinimo sąlygomis - kas galėtų pagerėti, jei to reikalautų visuomenės nuomonė. Nemanau, kad šiuo metu laikomės Teismo nustatytų standartų, ypač atsižvelgiant į Komiteto prieš kankinimą išvadas. Teismas prioritetizuoja 3 straipsnio pažeidimus, ypač kai jie yra susiję su sulaikytųjų sveikata ar jiems skiriama erdve. 70% visų savo eilės laukiančių bylų Trečiojoje Teismo sekcijoje, kurios teisėja aš esu ir kuriai priskiriama Rumunija, yra susijusios su būtent šiais klausimais.“

Suėmimai vykdomi dėl visuomenės spaudimo

Antras dažniausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose prieš Rumuniją pasitaikantis klausimas - 5 straipsnio 3 dalies taikymas. „[Šis straipsnis yra] būtent susijęs su tuo, kaip teismai pateisina prevencinius suėmimus bei jų pratesimą po nustatyto laikotarpio. Galime pastebėti, kad Rytų Europoje buvo liguistai įprasta išduoti ilgalaikių prevencinių suėmimų orderius, galinčius tęstis mėnesius ar metus, nenurodant tokias priemones pateisinančių aplinkybių (kaip to reikalauja EŽTT), pavyzdžiui, kaltinamojo bandymų pasislėpti nuo tyrimo ar pabėgti iš šalies. Į šiuos Teismo praktikos keliamus reikalavimus nebuvo atsižvelgta; vietoj to, teismai savo sprendimus grindė viešos nuomonės daromu spaudimu. Šiuo atveju ir vėl matome būtinybę šviesti visuomenę žmogaus teisių klausimais,“ aiškina teisėja Motoc.

„Turime suprasti, kad, jei nėra išpildytos šios sąlygos, kaltinamojo negalima sulaikyti vien tik dėl to, kad tam daryti yra visuomenės spaudimas. Teismai privalo būti nuoseklūs ir niekada negali tiesiog kopijuoti ansktesnių sprendimų, kaip kartais pasitaiko,“ pabaigė teisėja Motoc.

***

Teisėjos Motoc pastabos buvo duotos atsižvelgiant į didelį Europos Žmogaus Teisių Teisme Rumunijos pralaimėtų bylų dėl įkalinimo sąlygų ir kalėjimų perpildymo skaičių. „APADOR-CH“ dažnai apie šias problemas rašo savo ataskaitose, rengiamose po stebėsenos vizitų į įkalinimo įstaigas.

Kalbant apie prevencinius sulaikymus, tai „APADOR-CH“ dalyvauja „Fair Trials International“, Londone įsikūrusios NVO, neseniai pradėtame projekte „Ikiteisminio sulaikymo praktika: alternatyvų ir teismų sprendimų priėmimo stebėsena“.

Projektas siekia leisti labiau suprasti, kaip Europos Sąjungoje yra taikomi prevenciniai suėmimai, kokios yra jų taikymo priežastys ir kaip dažnai yra pasirenkamos jų alternatyvos.