Kai policija „supakavo“ Tunise gimusį Lassaad Jelassi ir nugabeno jį į Romoje esantį Ponte Galeria Tapatybės nustatymo ir išsiuntimo centrą (CIE), pastarasis Italijoje jau buvo pragyvenęs virš 20 metų. Centre jis praleido keturis mėnesius, jį apibūdindamas kaip „šiuolaikinę koncentracijos stovyklą“: vietą, kurioje netenki bet kokios laisvės ir žmogiško orumo, net savo vardo, kol iš tavęs belieka tik numeriukas.
Mario Badagliacca - italas fotografas ir reporteris, kartu su „LasciateCIEntrare“ ir „Archivio Memorie Migranti“ sukūręs įspūdingą multimedijos projektą „Laiškai iš CIE“. Projektu norima papasakoti Lassaad ir daugybės kitų „nešalyje - skausmingoje nežinioje, kur nėra žmogaus teisių ir viešpatauja smurtas“ - įsitrigusių asmenų istorijas.
Gėdingos vietos
Tapatybės nustatymo ir išsiuntimo centrai - administracinio laisvės suvaržymo įstaigos deportacijos belaukiantiems trečiųjų šalių piliečius. CIE panašūs į kalėjimus, tačiau nepriklauso pataisos namų sistemai: kas patenka į CIE, kaip ilgai ir kiek kartų ten būna - šiuos klausimus sprendžia administracija, kuriai paliekama didelė diskrecija.
Didelė dalis pilietinės visuomenės jau nuo pat šių centrų įsteigimo antrojoje XX a. 10-ojo dešimtmečio pusėje juos laikė juridine ir administracine nesąmone. Nevyriausybinės asociacijos, kaip antai „LasciateCIEntrare“, jau ilgai siekia denonsuoti šiose įstaigose vykdomus pažeidimus ir užtikrinti, kad jos visiems laikams būtų uždarytos.
Į šias gėdingas vietas ilgą laiką nebuvo leidžiami žurnalistai ir aktyvistai - vidun patekti vis dar sunku. Jausmingi Lassaad žodžiai kartu su širdį rėžiančiais Mario užfiksuotais vaizdais perkels jus į didžiausio CIE Italijoje vidų ir supažindins jus su tūkstančių niekieno žemėje įstrigusių migrantų kasdieniu gyvenimu.