Tech & Rights

Abejonės dėl Belgijos atsako į teroro grėsmę

Ar Belgijos valdžios veiksmai po Paryžiaus išpuolių buvo pateisinami ir proporcingi?

by David Morelli
Military and police were deployed throughout the streets of the Brussels. (Image: Miguel Discart - Flickr/CC content)

Po Briuselio miesto sukaustymo ir nuolatos besikeičiančio parengties lygio Žmogaus teisių lyga abejoja tam tikromis priemonėmis, kurių vyriausybė ėmėsi prieš kilusią grėsmę.

„Neišvengiamos grėsmės“ padėtis truko šešias dienas. Per šį laikotarpį parengties lygis šokinėjo pirmyn-atgal nepateikiant jokios informacijos, kurią būtų galima patikrinti ir kuri tokius pokyčius pateisintų. Net ir tuomet, kai buvo bandoma padėtį paaiškinti, paaiškinimai buvo riksnūs, nenuoseklūs ir prieštaravo vienas kitam.

Krizės valdymas

Tokį įspūdį apie vyriausybės bandymą susitvarkyti su krize susidarė daugelis piliečių ir organizacijų, kaip antai Žmogaus teisių lyga (LDH) ir Tarptautinė žmogaus teisių federacija (FIDH). Tad ar taip iš tiesų ir buvo?

Be galimybės objektyviai analizuoti vyriausybės priemonių tinkamumą krizės metu - priemonių, dėl kurių sostinės gatves užplūdo tankai, buvo uždarytos mokyklos, o visuomenei nebuvo skelbiama informacija - LDH ir FIDH gali tik atkreipti dėmesį į tai, kad dabar, jau praėjus kiek laiko, Vyriausybės pranešimuose vis dar trūksta skaidrumo.

Kol tęsėsi nepaprastoji padėtis, niekas negalėjo reikšti abejonių dėl šių priemonių teisėtumo. Dabar, po krizės, abejoti ne tik galima - atsižvelgiant į pranešimų neskaidrumą, abejoti absoliučiai būtina.

Konkretūs klausimai

LDH ir FIDH abejoja tam tikrų vyriausybės priemonių tinkamumu. Kokie objektyvūs veiksniai pateisino aukščiausio saugumo statuso (4 lygio) paskelbimą lapkričio 20 d. (penktadienio) vakarą, po kurio Briuselis tapo negyvu ir susijaudinusiu miestu?

Šis klausimas yra itin aktualus po savaitgalį vykusių ir rezultatų nedavusių kratų. Jos neatskleidė nieko, kas patvirtintų valdžios pasakojimus apie netrukus vyksiančią ataką ar pateisintų kariuomenės ir policijos pajėgų dislokavimą sostinės gatvėse.

Klausimas ne apie tam tikros informacijos konfidencialumą ar įslaptinimą. Valdžios institucijos privalo laikyti piliečius suaugusiais asmenimis, kurie sugeba suvokti pavojaus rimtumą ir leidžia demokratinėms institucijoms dirbti savo nepamainomą darbą.

Priemonių priežastys

Negana to, reikia paklausti, kokie objektyvūs veiksniai pateisino pavojaus lygio sumažinimą iki 3 laipsnio lapkričio 26 d. (ketvirtadienį), kai vos dieną prieš mokyklos ir metro darbą pradėjo esant 4 laipsnio pavojaus lygiui?

Atsižvelgiant į šiuos neatitikimus, abiem asociacijoms įdomu, ar šios priemonės buvo pagrįstos tik noru užtikrinti piliečių saugumą, ar skelbiamo pavojaus laipsnio sumažinimą motyvavo ir kiti, su juo nesusiję veiksniai - pavyzdžiui, tai, kad 4 pavojaus laipsnio palaikymui iki lapkričio 30d. paprasčiausiai neužteko pajėgų.

Chaotiška informacija

Valdžios institucijos informaciją paskelbė tik dėl nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos daromo spaudimo. Šiame kontekste sunku aklai pasitikėti oficialiais pareiškimais dėl pavojaus laipsnio didinimo ar mažinimo saugumo sumetimais.

Vadinasi, LDH ir FIDH yra priverstos abejoti tiek bet kokia politika ar biudžetine priežastimi, kuri pateisintų pavojaus lygio sumažinimą iki 3 laipsnio, tiek galimais politiniai motyvai, dėl kurių lygis buvo pakeltas iki 4 laipsnio.

Lygis buvo pakeltas tam, kad būtų parodyta, jog vyriausybė nesėdi vietoje - tačiau ar jos veiksmai veiksmingi ir naudingi? Tai taip pat sukūrė palankų klimatą saugumo politikos stiprinimui ir pateisina 18-a po išpuolių Paryžiuje paskelbtų priemonių.

Vyriausybės pranešimų nenuoseklumas ir jos saugumo priemonių neskaidrumas verčia abejoti dėl jos veiksmų teisėtumo. Tokias abejones reikia pašalinti - valdžios institucijos privalo paaiškinti, kas motyvavo jų sprendimus.

Demokratinis skaidrumas yra itin svarbus siekiant palaikyti (arba atkurti) pasitikėjimą vyriausybės galia prieš galimą teroro grėsmę. Skaidrumo reikia ir parlamentarams, kad apie 18-os papildomų saugumo priemonių tinkamumą ir proporcingumą jie spręstų visuomenės akiratyje.

Reikia šalinti abejones

Būtina kovoti su terorizmu. Susidūrus su rimta problema, tokia kova gali pateisinti tam tikrų laisvių apribojimą, jei tai daroma proporcingai, tik tam tikram laikui ir užtikrinant griežtą demokratinę kontrolę. Vyriausybės pranešimai vienareikšmiškai kelia abejonių dėl tokių priemonių būtinybės ir priežasčių, kai jos turėtų būti taikomos tik siekiant apsaugoti visuomenę.

Atėjo laikas vyriausybei atsakyti į šiuos klausimus, kurie yra mūsų demokratijos šaknys. Jei atsakymo nebus, tuomet, perfrazuojant premjero žodžius apie demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms sąlygas, LDH ir FIDH sako: „Grėsmė - priešais mus.“

Artimiausiomis dienomis LDH organizuos spaudos konferenciją, kurios metu papunkčiui analizuos visas 18-a paskelbtų priemonių.

Belgija , terorizmas , saugumas , laisvė , LDH , Žmogaus teisių lyga , Tarptautinė žmogaus teisių federacija , FIDH , #BrusselsLockDown , #ParisAttacks