Tech & Rights

Moterų Teismė Sarajeve - nepamirštami pasakojimai iš Jugoslavijos karų aukų lūpų

Gegužės pradžioje Sarajeve apie 500 moterų dalinosi XX a. paskutiniame dešimtmetyje vykusių Jugoslavijos karų prisiminimais ir išgyvenimais. Jaudinantys pasakojimai apėmė ir išlikimą, ir naujo gyvenimo pradžią.

by Danela Žagar
Photo: Michał Huniewicz - flickr/CC content

Apie 500 moterų iš Bosnijos ir Hercogovinos, Kosovo, Makedonijos, Juodkalnijos, Slovėnijos ir Serbijos atvyko į gegužės 7-10 d. vykusį Sarajevo Moterų Teismo posėdį norėdamos pasidalinti savo pačių išgyvenimais praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje vykusių Balkanų karų metu, po jų, papasakoti, kaip šis laikotarpis paveikė jų gyvenimus.

„Aš - didvyrė!“ pareiškė viena jaunesnė „liudininkė“. Paauglystės metais moteriškė ilgai kentėjo seksualinį smurtą, žaginimus ir kankinimus vienoje žaginimo stovyklų, o po to tvėrė nelaimingą, smurto nestokojančią santuoką, kuri galiausiai baigėsi skyrybomis. Moteriai pavyko gyvenimą pradėti iš naujo.

Drąsa

Labiausiai jaudino tai, kad Moterų Teismo posėdyje negandas išgyvenusios moterys ir jų liudijimai buvo pačiame proceso centre. Viskas sukosi apie jas; jos buvo teismo arenos ir savo pačių pasakojimų šeimininkės - mes tik klausėmės, reiškėme savo solidarumą, jų drąsą pagerbdami aplodismentais.

„Galų gale turėjai pasirinkti, kurią pusę palaikau - priklausiau ir mums, ir jiems“, - kalbėjo viena moteris. Tačiau taip pat buvo girdėti ir daugybė pasakojimų apie pasipriešinimą ir žmogiškumą, apie viena kitai padedančias kaimynes, nepaisančias joms pačioms kilusio pavojaus. Apie nepažįstamus, kurie padėjo nepažįstamiems.

Kiekvienai liudininkų grupei baigus kalbėti, į areną stodavo ekspertai - akademikai, aktyvistai ir kiti. Jų paruošta karo aplinkybių ir to laikmečio įvykių analizė leido suvokti ką tik girdėtų asmeninių pasakojimų vietą to meto kontekste.

Išsikerojęs nebaudžiamumas

Pavyzdžiui, tampa aišku, kaip buvo įtvirtintos lyčių rolės. Iš visų vyrų, apie kuriuos savo pasakojimuose kalbėjo moterys, išgyveno tik saujelė. Moterys tapo atsakingos už vaikų priežiūrą ir išgyvenimą (taip pat už jų fizinę ir psichinę būklę) - kartais moterys ir vyrai būdavo atskiriami viens nuo kito, kartais moterys pačios sau užsikraudavo šią naštą.

Negana to, daugybė kaltininkų taip ir liko nenubausti. Keletas moterų paliudijo, kad nusikaltėliai vis dar laisvi, drąsiai vaikšto savo miestų gatvėmis, keli jų net įsitvirtino politikoje.

Moterų teismo posėdyje dalyvavo ir Taikos studijų centro atstovai - Jelena Causevic ir Gordan Bosanac. Jie pareiškė pilnai pritariantys šio teismo sprendimams ir rekomendacijoms.