Tech & Rights

Ar prisijungus prie ICC galų gale bus įvykdytas teisingumas?

Yra ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo kritikų, ir cinikų jo atžvilgiu. Tačiau sprendimas suteikti Teismui jurisdikciją atveria daugybę galimybių - tiek nukentėjusiems palestiniečiams, tiek institucijai, norinčiai būti svarbiai ir už Afrikos ribų.

by PILP

2015 m. sausio 2 d. Palestina oficialiai pateikė savo įgaliojimus Tarptautiniam baudžiamajam teismui (ICC); teismas įgaliojimus nedelsiant patvirtino. Nors daug kartų kritikuotas prieš tai ICC prokuroro pareigas ėjęs Luis Moreno Ocampo buvo anksčiau atsisakęs pripažinti Palestiną Romos statuto nare, jo įpėdinė Fatou Bensouda jau 2014 m. rugpjūčio mėnesį aiškiai nurodė, kad dėl pasikeitusio savo statuso Jungtinėse Tautose „Palestina dabar gali prisijungti prie Romos statuto [valstybių]“.

Dieną prieš įgaliojimų pateikimą Palestinos valdžia pagal Romos statuto 12 straipsnio 3 pastraipą įteikė ICC sekretoriui pareiškimą, kuriuo pripažino Teismo jurisdikciją Romos statuto 5 straipsnyje nurodytų nusikaltimų, įvykdytų jos teritorijoje nuo 2014 m. birželio 14 d., atžvilgiu.

Kas bus dabar?

Tikėtina, kad prokuroro parengtinis nagrinėjimas kiek užtruks ir praeis kiek laiko, kol bus aišku, ką ICC privalo daryti toliau.

ICC turi jurisdikciją nagrinėti visus Romos statute išvardintus nusikaltimus, įskaitant ir karo nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, pagal 12 straipsnio 3 pastraipą pateikta Palestinos valdžios deklaracija suteikia jurisdikciją nagrinėti 2014 m. liepos 8 d. pradėtos Izraelio karinės operacijos „Apsauginė riba“ (Protective Edge) metu tariamai vykdytus karo nusikaltimus, taikant grįžtamąją galią. Visapusiškas tyrimas padėtų nustatyti, kas iš tiesų nutiko paskutinio karo Gazos ruože metu - įskaitant ir tai, kaip ir kokiu būdu konflikto šalys nusikalto ir kurie asmenys turi būti už tai patraukti atsakomybėn.

Tačiau ICC pagal Romos statutą gali nagrinėti ne tik Gazos ruože įvykdytus karo nusikaltimus - Teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ir kitus susijusius tarptautinio masto nusikaltimus, įskaitant ir gyventojų perkėlimą, prievartinį žmonių dingimą ir apartheidą.

Gyventojų perkėlimas: Valstybėms draudžiama deportuoti ar į okupuotą teritoriją perkelti dalį savo civilių gyventojų. Tai laikoma karo nusikaltimu. Dėl to prokurorės parengtinis nagrinėjimas gali atsižvelgti ir į Izraelio gyvenviečių steigimą Palestinos teritorijoje. Turint omeny JT Saugumo Tarybos 1979 m. rezoliuciją nr. 446 ir 2004 m. paskelbtą Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę, atrodo, kad tai neišvengiamai taps vienu pagrindinių klausimų prokurorui.

Prievartinis žmonių dingimas: prievartinis dingimas - tai žmonių areštas, sulaikymas arba pagrobimas, kai šią veiką padaro valstybė ar politinė organizacija arba kai tai padaroma joms leidus, su jų parama ar sutikimu, o po to atsisakoma pripažinti tokį laisvės atėmimą arba pranešti apie tų žmonių likimą ar buvimo vietą siekiant ilgam laikui atimti iš jų galimybę būti ginamiems įstatymo.

Prievartinis dingimas yra laikomas vienu taip vadinamųjų tebevykstančių nusikaltimų. Tai reiškia, kad net jei žmogus dingo praeityje, laikoma, kad nusikalstama veika yra vykdoma dabar. Iš esmės tai suteikia ICC jurisdikciją nagrinėti visus dar neišaiškintus prievartinius dingimus Palestinos teritorijoje.


Apartheido nusikaltimas:
ICC turi jurisdikciją nagrinėti apartheido nusikaltimą. Romos statutas jį apibrėžia kaip „nežmoniškas veikas, panašias į šio straipsnio 1 dalyje nurodytąsias, kurias, esant tam tikrai santvarkai ir ją įtvirtinančioms institucijoms, vykdo viena rasinė grupė, sistemingai engdama ir laikydama savo valdžioje kitą rasinę grupę ar grupes, kad išlaikytų tokią santvarką“.

Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai yra apibūdinę padėtį Vakarų Krante kaip apartheido režimą ir atkreipę dėmesį į daugybę priemonių tam įgyvendinti, įskaitant ir vien tik žydų gyvenamas gyvenvietes, kariuomenės patikrinimo postus, sieną, atskirus kelius Palestinos piliečiams ir Palestinos teritorijoje (įskaitant Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Gazos ruožą) gyvenantiems palestiniečiams galiojančią diskriminacinę teisinę sistemą.

Kadangi padėtis tebesitesia, tai, kad Teismo jurisdikcija galioja tik nuo 2014 m. birželio 13 d., nėra kliūtis. Tam, kad šis nusikaltimas būtų įtrauktas į pradinį padėties Palestinoje nagrinėjimą, ICC prokurorei turėtų pakakti ir dviejų specialiųjų pranešėjų parengtų pranešimų. ICC galėtų pateikti kaltinimus politiniams lyderiams ir karo vadams, kurie buvo laikomi apartheido sistemos smegenimis.

Priešininkai iš visų pusių

Pasipriešinimas ICC jurisdikcijai kilo tiek iš Izraelio bei jo rėmėjų, tiek iš Palestinos bei jos rėmėjų pusės. Izraelis ilgą laiką prieštaravo, kad kai kurie nusikaltimai buvo įtraukiti į Romos statutą, ir - kaip ir beveik visa kritika, kurią Izraelis pareiškia tarptautinėms organizacijoms ir agentūroms - abejojo ICC nešališkumu ir nepriklausomybe. Pastaruoju metu pareigūnai yra pareiškę, kad visi izraelitai bijo ICC intervencijos, kadangi Izraelio kariuomenėje tarnauja ir vyrai, ir moterys, o - jų teigimu - ICC gali bet kam pareikšti kaltinimus. Tokie tušti argumentai ne tik kad nėra pagrįsti jokiais įrodymais, jie taip pat neatsižvelgia į tai, kad ICC nagrinės tik pačius rimčiausius aukštų karininkų ir valstybės pareigūnų nusikaltimus.

Tuo tarpu Palestiną palaikantys komentatoriai teigia, kad ICC nukreips dėmesį nuo pagrindinių problemų į paskirus nusižengimus. Tokia kritika dažniausiai kalba tik apie karo nusikaltimus. Galima pagrįstai manyti, kad tokie paskiri nusižengimai, kaip asmenų perkėlimas, dingimas ir apartheidas liečia pačią problemos esmę.

Taip pat svarbu pripažinti, kad, nepasaint to, jog pati Palestina kreipėsi į ICC, daugybė palestiniečių grupių nelabai nori, kad kai kurie nusikaltimai patektų į prokurorės akiratį.

Rimtoje kritikoje, kurią dėl ICC intervencijos yra pareiškę Mazen Masri, Noura Erakat ir kiti asmenys, Teismas yra kaltinamas „poliškumu“ ir tuo, kad „teisme palestiniečių pozicija yra prasta.“ Vadinasi, visi lūkesčiai dėl ICC intervencijos privalo atsižvelgti į įvairius iššūkius Teismo teisėtumui - tiek dėl jo įgaliojimų apimties, tiek motyvuotus politiškai, tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

Tokia kritika - protinga; mes ir patys esame dėl to kritikavę ICC. Tačiau taip pat galima tikėtis, kad ICC (tik pakankamai neseniai pradėjusi veikti institucija, trokštanti parodyti, jog ją domina ne vien tik nusikaltimai Afrikoje) greitai imsis savo tikrojo vaidmens - institucijos, turinčios užkirsti kelią baisiausių tarptautinių nusikaltimų nebaudžiamumui.

ICC ribos ir potencialas

ICC galia nėra beribė. Teismas negali prikelti mirusių civilių ar baigti okupacijos. ICC negali reikalauti grąžinti pabėgėlių ar spręsti esminių tautų apsisprendimo klausimų. Be to, ICC atsakomybėn gali patraukti tik asmenis, ne Izraelio valstybę, ir jo jurisdikcija pagrinde apima tik po 2014 m. birželio 13 d. įvykdytus nusikaltimus (išskyrus kai kuriuos anksčiau minėtus „tebesitesiančius nusikaltimus“). Trumpai tariant, Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti daugybės esminių nusižengimų teisingumui.

Tačiau Teimas turi ir potencialo. ICC galėtų padėti iš esmės spręsti dešimtmečius trukusią beviltišką situaciją, susidariusią po Izraelio valstybės sukūrimo 1948 m., kai šimtai tūkstančių žemes, namus ir pragyvenimo šaltinį praradusių palestiniečių paprasčiausiai buvo nurėžti.

Galiausiai yra instituciją, į kurią gali kreiptis kas dieną tariamai okupantų pradanginamų palestiniečių vaikų ir paauglių šeimos nariai, taip pat visi palestiniečiai, gyvenantys juos struktūriniu lygiu diskriminuojančioje teisinėje ir karinėje santvarkoje.

Tačiau negalima vien tik delsti. Labai svarbu, kad tol, kol ICC nebaigs savo parengtinio nagrinėjimo, visi, kas yra suinteresuoti tarptautiniu teisingumu, palaikytų ICC nešališkumą. Be to, svarbu pateikti visus turimus nusikaltimų įrodymus. Tačiau svarbiausia, kad nei viena valstybė netrukdytų ICC, kol prokurorė vykdo savo pavojingą užduotį - (kaip kad mano daugelis) visapusiškai tiria padėtį, nesvarbu, ar Izraelis (ar bet kuri kita šalis) nori bendradarbiauti, ar ne.

Yra ir kitų su tuo susijusių dalykų. Mustapha Barghouti viename interviu neseniai aiškiai pasakė, kad ICC parengiamieji nagrinėjimai gali sustiprinti pastaraisiais metais ypač sėkmingą pasaulinę BDS (Boycott, Divestment and Sanctions) kampaniją.

ICC ar bet kuri kita institucija teisingumą vykdys lėtai. Tačiau tai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas domisi prieš palestiniečius įvykdytais nusikaltimais, teikia vilties - nors pats Izraelis tuo ir piktinasi.

Su laiku sužinosime, ar mūsų optimizmas buvo pagrįstas, ar tai - tik tuščios viltys.

Ruošti padėjo: Jeff Handmaker and Friederycke Haijer

Straipsnis paskelbtas: Al-Araby al-Jadeed