Tech & Rights

Užsieniečių sulaikymo centrai Lenkijoje privalo būti tobulinami, teigiama ataskaitoje

Saugomų užsieniečiams skirtų centrų būklė nuo 2012 m. matomai pakito į gerąją pusę, tačiau dar daugeliu atžvilgių juos reikia tobulinti, rašoma ataskaitoje „Vis dar už grotų“.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

Helsinkio žmogaus teisių fondas (Helsinki Foundation for Human Rights - HFHR) ir Teisinės intervencijos asociacija (Association for Legal Intervention - ALI) paskelbė savo ataskaitą „Vis dar už grotų“ („Still Behind Bars“).

Ši ataskaita apibendrina antro stebėsenos etapo, kurį Vidaus reikalų ministerijos prašymu Helsinkio žmogaus teisių fondas ir Teisinės intervencijos asociacija vykdė 2014 m. pradžioje, rezultatus. Pirmoji ataskaita, „Migracija - ne nusikaltimas“ („Migration is not a crime“), buvo parengta po to, kai 2012 m. saugomuose centruose laikomi užsieniečiai užprotestavo ir paskelbė bado streiką. Šiais metais buvo stebima, ar situacija pagerėjo ir ar valdžios institucijos tesėjo savo pažadus.

Į saugomus centrus gali patekti ir užsieniečiai, kurie Lenkijoje yra apsistoję be galiojančio leidimo gyventi, bei asmenys, kurie prašo jiems suteikti pabėgėlio statusą. Šie žmonės - ne nusikaltėliai.

Stebėsena parodė, kad Lenkijos institucijos ėmėsi tam tikrų veiksmų, skirtų saugomiems centrams reformuoti: užsieniečiams buvo suteikta didesnė judėjimo laisvė centrų viduje bei galimybė laisvai naudotis mobiliaisiais telefonais; represinių priemonių, kaip antai skaičiuotės, asmenų vertimas maitinimo metu būti valgykloje ir asmens ar patalpų krata, taikymas taip pat buvo iš dalies apribotas.

Deja, šie centrai vis dar savo išvaizda primena kalėjimus, o juose teikiama tik ribota psichologinė ir teisinė pagalba. Negana to, centruose vieši vis daugiau vaikų. Šiuo metu nepilnamečiai sudaro beveik ketvirtadalį centrų gyventojų, kai tuo tarpu prieš tai vykdytos stebėsenos metu jie tesudarė 10 procentų.

„Nėra nei vieno atvejo, kai vaiko kalinimas dėl su migracija susijusių priežasčių atitiktų jo geriausius interesus,“ sakė daktaras Vitoldas Klausas (Witold Klaus), Teisinės intervencijos asociacijos vadovas. Saugomuose centruose vaikus supa spygliuota viela apraizgytos tvoros, jų žaidimų kambarių langai yra su grotomis, o jiems patiems nesuteikiama pakankama galimybė mokytis. „Žinoma, kad šie veiksniai trukdo vaikui vystytis,“ tęsia Dr. Klausas. Tiek HFRI, tiek Teisinės intervencijos asociacija mano, kad toks vaikų kalinimas privalo būti visiškai uždraustas.

Dar viena rimta problema yra tai, kad nėra sistemos smurto ir kankinimų aukoms atpažinti. „Šie asmenys privalo būti atpažinti iš anksto, kad neatsidurtų saugomuose centruose,“ sako HFHR atstovas Jacekas Bialas. „Be to, svarbu, kad į saugomus centrus patekusiems užsieniečiams būtų teikiama psichologinė ir psichiatrinė pagalba. Centruose dirbantys psichologai ir psichiatrai turi būti nepriklausomi nuo Sienos apsaugos tarnybos ir gebėti susišnekėti su užsieniečiais jų kalba,“ priduria ponas Bialas.

Stebėsenos metu taip buvo atskleisti ir užsieniečių orumą žeidžiantys veiksmai. Pavyzdžiui, užsieniečiai pas daktarą vis dar vežami kalinių gabenimui skirtuose automobiliuose, surakinti antrankiais, ir dėl to jie jaučiasi pažeminti. Jie jaučiasi tarsi būtų nusikaltėliai, o daugelis Lenkijos piliečių jų kitaip ir nemato. Deja, dar ne visai atsisakyta įpročio į užsieniečius kreiptis ne jų vardais, o pagal jų identifikacijos numerį.

Kita problema - saugomuose centruose laikomi užsieniečiai negauna tinkamos teisinės pagalbos. „Jau ilgą laiką gvildename ir bandome spręsti specialios teisinės pagalbos užsieniečiams finansavimo sistemos klausimą, tačiau dar ir dabar nėra jokių matomų pokyčių. Nevyriausybinės organizacijos šiuo atžvilgiu nededa pakankamai pastangų,“ pabrėžia Dr. Klausas.