Tech & Rights

#Vote4Values: Balsuokit už teises - mūsų metodika

Ką turime omeny kalbėdami apie "nusistačiusius prieš vertybes"? Kokiais duomenimis remiamės? Susipažinkite su mūsų #Vote4Values rinkimų seklio metodika.

by Israel Butler

Ką reiškia „nusistatę prieš vertybes“ (angl. „anti-values“)?

Visos į ES įstoti norinčios šalys privalo įrodyti, kad jose egzistuoja tokie institutai, kaip antai laisva spauda, laisvai veikiantys teisių ir demokratijos gynėjai, nepriklausomi teismai. Vyriausybės taip pat privalo parodyti, kad yra priėmusios šias esmines vertybes užtikrinančius įstatymus – pavyzdžiui, Konstituciją, kuri saugo žodžio laisvę ir teisę į vienodą vertinimą. Šie standartai Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje yra nurodyti kaip bendrosios visų Europos šalių vertybės, ant kurių pastatyta pati Europos Sąjunga.

Kai vadiname kurią nors partiją ar frakciją „nusistačiusia prieš vertybes“, tuo norime pasakyti, kad ji arba nori, ar jau yra ne kartą pažeidusi esmines mūsų vertybes – teisinės valstybės principus, pliuralistinę demokratiją ir/arba pagrindines teises. Teisinė valstybė – tai valstybė, kurios teismai yra nepriklausomi nuo politikų įtakos ar kontrolės, teisėjai gali veiksmingai ir greitai apsaugoti pilietines laisves, o politikai, valdžios institucijos nėra korumpuoti.

Demokratinis pliuralizmas – tai situacija, kuomet egzistuoja laisvi ir sąžiningi rinkimai, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, o žmonės gali burtis į susirinkimus ir taikiai protestuoti. Tuo tarpu pagrindinės mūsų teisės yra esminės mūsų laisvės – teisės į žodžio laisvę, protestą, privatumą, vienodą mažumų ar praeityje marginalizuotų grupių vertinimą, ir kt.

Iš ko sprendėme, kas yra nusistatęs prieš vertybes?

Vertindami, ar kuri nors nacionalinė partija gerbia pagrindines vertybes, visų pirma atsižvelgėme į tai, ar Europos Parlamentas yra šiuo klausimu prieš konkrečią vyriausybę ar šalies vadovybę priėmęs kokią rezoliuciją. Europos Parlamentas tokias rezoliucijas 2014-2019 m. laikotarpiu yra priėmęs dėl Čekijos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos vadovybių.

{{#open-1}}Daugiau informacijos{{/open-1}}

{{#hidden-1}}Mes taip pat vertinome, ar ekspertai laiko tiriamas politines grupes nusistačiusiomis prieš vertybes. Dėl to „Tautų ir laisvės Europos“ (ENF) ir „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos“ (ALDE) frakcijas įvertinome kaip nusistačiusias prieš vertybes. Ekspertai priskiaria šias grupes prie „nativistų“, „radikaliosios dešinės“ ir „autoritarų“, mat jos yra prieš pliuralistinę demokratiją, mažumų apsaugą, lygybę, palaiko „teisės ir tvarkos“ valdžios modelį, kuris neapsieina be nepagįsto pagrindinių teisių apribojimo. Pateikiame kelis pavyzdžius.

Balandžio vidury ėmė atrodyt, kad išnyks dvi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų frakcijos, ENF ir EFDD. Matteo Salvini, kurio partija „Lega“ priklausė ENF, šiuo metu bando sudaryti naują kraštutinės dešinės partijų frakciją: Europos liaudies ir tautų aljansą (EAPN). Frakcijos sudėtis dar nėra galutina, tačiau greičiausiai jai priklausys dauguma dabartinių ENF narių, pora EFDD narių ir kelios ECR priklausiusios (arba ketinusios prie frakcijos prisijungti). Kadangi EAPN iš esmės seks ENF pėdomis ir pritrauks panašiai mąstančias partijas, frakciją traktuosime nusistačiusia prieš vertybes.

Naują frakciją įkurti nori ir Italijos Penkių žvaigždučių judėjimas, tačiau šiuo metu partija nėra surinkusi minimalaus europarlamentarų iš skirtingų valstybių skaičiaus. Kaip ir Nigel Farage „Brexit“ partija, šiuo metu ji priklauso EFDD. Taigi, regis, išnyks ir EFDD. Dėl šios priežasties frakcijos likučius (įskaitant ir Penkių žvaigždučių judėjimą) priskyrėme prie „naujų, nepriklausomų“ europarlamentarų. Netraktuojame šių „naujų/nepriklausomų/penkiažvaigždutinių“ narių nusistačiusiais prieš vertybes, jie iš principo nėra atskira frakcija. Grupei priklauso partijos, kurios (dar) nepasirinko frakcijos. Kita vertus, reikia turėti omeny, kad šioje kategorijoje yra partijų, kurias galima laikyti nusistačiusiomis prieš vertybes.

Štai pilnas prieš vertybes nusistačiusių politinių frakcijų ir partijų sąrašas:

  • Viena frakcija per 2019-2024 m. EP kadenciją: Europos liaudies ir tautų aljansas (EAPN). Dvi frakcijos per 2014-2019 m. kadenciją: „Tautų ir laisvės Europa“ „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“.
  • Centro kairiųjų pažiūrų S&D frakcijoje yra Maltos „Partit Luburista“ (PL), Rumunijos „Partidul Social Democrat“ ir Slovakijos „SMER“.
  • Centristų Liberalų aljanse (ALDE) yra Čekijos „ANO“ partija ir Rumunijos ALDE partija (kuri yra koalicijoje su centro kairiųjų pažiūrų "Partidul Social Democrat").
  • Centro dešinės EPP priklauso Vengrijos „Fidesz“ partija.
  • Dešiniųjų, euroskeptiškų pažiūrų Europos konservatorių ir reformistų ECR frakcijai priklauso Lenkijos PiS ("Teisės ir teisingumo") partija.

Kartais minime ir kitas nacionalines partijas, kurios greičiausiai būtų galima vadinti nusistačiusiomis prieš vertybes: „Auksinė aušra“ (Graikija), „Jobbik“ (Vengrija), „NPD“ (Vokietija) ir „Vox“ (Ispanija). Ekspertai jas laiko „radikalių“ ar „kraštutinių“ dešinių pažiūrų, kas reiškia, kad jos taipogi priskiriamos prie „nativistų“ ir „autoritarų“. Štai keli pavyzdžiai.{{/hidden-1}}

Iš kur paimti mūsų duomenys? O kaip dėl "Brexit"?

Frakcijų dydį ir prieš vertybes nusistačiusių joms priklausančių narių skaičių sužinojome iš Europos Parlamento svetainės. Prognozėms apie būsimą kiekvienos frakcijos dydį po rinkimų rėmėmės viešai skelbiamais "Politico" paruošto Europos rinkimų „Poll of Polls“ (reguliariai atnaujinamos visų apklausų valstybėse narėse suvestinės) duomenimis.

{{#open-2}}Daugiau informacijos{{/open-2}}

{{#hidden-2}}Nuo balandžio 11 d. „Politico“ paruoštose „Poll of Polls“ ataskaitose pateikiami duomenis, iš kurių galima spręsti, kaip Europos Parlamentas atrodys, jei rinkimuose dalyvaus ir Jungtinė Karalystė. Tokiu atveju Europos Parlamente bus 751, ne 705 nariai.

Mes nusprendėme daugiau dėmesio skirti į Europos Parlamento galimą sudėtį Jungtinei Karalystei išstojus iš ES. Net jei į Parlamentą bus išrinkti europarlamentarai iš JK, tikėtina, kad pastaroji gana greitai paliks Sąjungą ir EP narių skaičius sumažės iki 705. Vadinasi, Jungtinės Karalystės vaidmuo Europos Parlamente bus trumpalaikis.

Kodėl 705?

Jungtinei Karalystei priklauso 73 vietos Europos Parlamente (priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, dalis vietų Parlamente priskiriama kiekvienai valstybei narei). Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Sąjungos, dalį jos 73 vietų ketinama perskirstyti kitoms, pastaraisiais metais gyventojų prigaugusioms valstybėms.

Tačiau "Politico" paruoštas Europos rinkimų „Poll of Polls“ neskaido skirtingų nacionalinių partijų europarlamentarų, kurie galbūt jungtųsi prie tos pačios frakcijos ES lygmeniu – nesvarbu, ar jie priklauso prieš ar už Europą nusiteikusioms atskirų šalių partijoms. Kaip pavyzdį pateikiame S&D ir ALDE narius iš Rumunijos, ECR narius iš Lenkijos ir ALDE narius iš Čekijos. Tokiais atvejais, kai nėra išsamių duomenų, mes vadovavomės 2019 m. "Politico" paruošto Europos rinkimų „Poll of Polls“ duomenimis, žinodami, kad dalis europarlamentarų gali būti iš partijų, kurios iš tiesų nėra prieš vertybes. "Politico" ruošiamų „Poll of Polls“ apklausų metodika paaiškinama jų interneto svetainėje.{{/hidden-2}}

Iš ko sprendžiame, kurios nacionalinės partijos jungsis prie kurių frakcijų?

Vadovaujamės prielaida, kad frakcijų sudėtis bus daugmaž tokia pati, kaip ir dabar. Jei grupės jau yra paskelbusios apie naujus narius, į tai atsižvelgėme, mat mūsų įrankis remiasi tokius dalykus atspindinčiais "Politico" paruošto "Poll of Polls" duomenimis. Taip nutiko su ECR (priėmusi Prancūzijos partiją „Debout la France“) ir ALDE (kuri numanomai priims prezidento Macro partiją „La Republique En Marche“). Šiame seklyje pateikiama informacija atspindi politinių frakcijų kompoziciją, kuri prognozuojama remiantis "Politico" paruošto Europos rinkimų "Poll of Polls" duomenimis (atnaujinta 2019 m. balandžio 23 d.)

{{#open-3}}Tell Me More{{/open-3}}

{{#hidden-3}}Aišku, gali būti įvairių pokyčių, gali keistis partijų narystė. Pavyzdžiui, jei centro dešiniųjų pažiūrų frakcija EPP sudarytų koaliciją su ECR, iš EPP gretų galimai pasitrauktų lenkų europarlamentarai. Taip yra dėl to, kad ECR frakcijai priklauso Lenkijos valdančioji partija, o EPP frakcijai priklauso Lenkijos opozicija. Šios partijos labai nesutaria, tad vargu, ar jos sutiktų dirbti išvien ES lygmeniu.

Sunku nuspėti ir tai, ką darys naujos partijos ar nepriklausomi europarlamentarai. Pavyzdžiui, jei būtų sudaryta prieš vertybes nusiteikusių konservatorių koalicija, tikėtina kad kai kurių numanomai prieš vertybes nusistačiusių partijų nariai norėtų prisijungti prie jos arba prie ją sudarančių frakcijų. Gali būti ir taip, kad naujos prieš vertybes nusistačiusios partijos – pavyzdžiui, Ispanijos „Vox“ – po rinkimų nuspręs prisijungti prie egzistuojančių frakcijų. Kur tai svarbu, šias galimybes paminėjome.{{/hidden-3}}

Daugiau informacijos:

Ką daro Europos Parlamentas? Kodėl tai svarbu? Sužinokit.

Tai gali būti svarbiausi Europos rinkimai per visą mūsų istoriją. Kodėl? Pažiūrėkit!

Išbandykit savo žinias su mūsų testuku - sužinokit, kodėl reikia balsuoti EP rinkimuose.

Pasiruošę? Tuomet užmeskite akį į mūsų #Vote4Values rinkimų seklį.

#Vote4Values