Tech & Rights

2019 m. #Vote4Values rinkimų seklys

Mes sukūrėme įrankį, kuris parodys, kuri dalis europarlamentarų yra nusistatę prieš vertybes, kurioms frakcijoms jie priklauso ir kaip jiems seksis rinkimuose.

by Israel Butler

Sveiki atvykę į # Vote4Values (liet. „balsuok už vertybes“) rinkimų sekimo puslapį! Europos Parlamento rinkimai jau ant nosies. Visose keturiose pagrindinėse Europos Parlamento frakcijose yra partijų, kurios užsitraukė Sąjungos nemalonę dėl pastarosios esminių vertybių negerbimo. Mūsų seklio duomenimis, tokių partijų įtaka ir galia EPP, S&D, ALDE bei ECR tik augs. Jei jos ir toliau suksis prie politinės valdžios, tikėtina, kad ES nepavyks užtikrinti mūsų pagrindinių vertybių. Prognozuojama, kad prieš vertybes nusistatę (angl. „anti-values“) europarlamentarai neužims daugiau, nei 29 proc. EP vietų. Tačiau jiems nereikia daugumos, kad kištų pagalius į ratus, kai ES bando apsaugoti vertybes – jiems tereikia įtakoti savo frakcijas. Dėl to taip svarbu, kad centristinės frakcijos iš savo gretų išmestų prieš vertybes nusistačiusias partijas ir dirbtų išvien, nepaisant partinės politikos.

Jūsų patogumui sukūrėme šį seklį – įrankį, parodysiantį, kuri dalis europarlamentarų yra nusistatė prieš vertybes, kurioms frakcijoms jie priklauso ir kaip jiems seksis rinkimuose. Įrankis taip pat nurodys ir už vertybes pasisakančias koalicijas, kurios galėtų susiformuoti, jei frakcijos iš savo gretų pašalintų niekadėjus. Galiausiai įrankis leis jums įvertinti ir potencialias prieš vertybes nusistačiusias koalicijas, kurios galėtų atsirasti, jei pagrindinės frakcijos nusprestų dirbti išvien su vertybių negerbiančiomis politinėmis frakcijomis ar partijomis.

Mes nuolatos atnaujiname seklio informaciją pagal "Politico" paruoštoje Europos rinkimų „Poll of Polls“ svetainėje pateikiamus duomenis.

Jei dar nespėjot to padaryti, užmeskit akį į šio seklio pristatymą ir mūsų parengtą Europos Parlamento pradžiamokslį.

Atnaujinta informacija - gegužė

Jei tik užsukote pasižiūrėti, kas naujo, štai trumpa apžvalga (remiantis vasario 4 d., kovo 4 d., kovo 29 d, balandžio 23 d. ir gegužės 13 d. duomenimis). Iš esmės EPP, S&D, ALDE ir ECR priklausančios prieš vertybes nusistačiusios partijos ir toliau santykinai stiprės. skaičiumi. Vis dar egzistuoja trys galimos koalicijos už vertybes, kurios galėtų paimti daugumą Europos Parlamente, net jei koalicijų frakcijos atsikratytų prieš vertybes nusiteikusių savo narių. Teoriškai įmanoma, kad prieš vertybes nusistačiusi koalicija suformuos daugumą – jų galima balsų persvara nepakito. Tačiau balandžio mėn. vykusiuose TV debatuose EPP kandidatas į Komisijos pirmininko postą Manfred Weber atmetė galimybę dirbti iš vien su kraštutinės dešinės jėgomis.

Nuo šio seklio paskelbimo vasario mėnesį prognozės per daug nepasikeitė – t.y. numanomas frakcijų vietų skaičius per pastaruosius porą mėnesių ženkliai nesvyravo. Tačiau labai pasikeitė politinė situacija. Pirma, dabar spėjama, kad Jungtinė Karalystė dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose. Visgi situaciją labiau vertinsime neatsižvelgiant į JK galima indėlį, mat jų europarlamentarai greičiausiai ilgai Parlamente neišbus. Aišku, skaitytojams galbūt įdomu, kokią įtaką turės JK dalyvavimas šiuose rinkimuose, tad paruošėme atskirą apžvalgą apie britų poveikį galimoms koalicijoms už ir prieš vertybes.

Antra, išnyko dvi prieš vertybes nusistačiusios frakcijos – ENF ir EFDD. Jų vietoje Salvini (Italija) siekia sukurti naują frakciją, Europos liaudies ir tautų aljansą (EAPN). Tikėtina, kad ji pritrauks daugumą ENF, kai kuriuos EFDD ir galbūt kelis ECR narius. Apie šiuos du pokyčius daugiau informacijos pateikiama mūsų metodikos apžvalgoje.

Trečia, didžiosios frakcijos dabar atvirai pripažįsta, kad jų gretose yra niekadėjų, ir kad reiks dėl to kažką daryti. Jau matėme, kaip EPP svarstė tolesnę „Fidesz“ narystę – kol kovo mėn. vyko vidinis tyrimas, partija buvo laikinai suspenduota, tačiau ir toliau priklauso frakcijai. Abejotina, ar iš tiesų reikia nepriklausomo tyrimo, nes tikrai netrūksta objektyvios Europos, JT ekspertų įstaigų, pačio Europos Parlamento medžiagos apie „Fidesz“ vyriausybės pažeidimus. S&D frakcija taip pat paskelbė „įšaldysianti“ santykius su partija iš Rumunijos iki kol birželio mėn. nebus priimtas oficialus sprendimas, o ALDE frakcija rekomendavo išmesti iš savo gretų Rumunijos partiją (beje, sprendimas vėlgi bus priimtas birželį).

Vadinasi, bet koks šių prieš vertybes nusistačiusių partijų narystės svarstymas vyks tik paaiškėjus rinkimų rezultatams. Tai rodo, kad frakcijoms labiau rūpi jų dydis, ne pagrindinės vertybės. Nusprendusios palaukti rinkimų rezultatų, frakcijos užtikrina, kad žinos, kiek narių turės ir ko santykinai neteks išspyrus kurią nors partiją. Negana to, neatrodo, kad S&D ketina sudrausminti savo narius iš Maltos ir Slovakijos, o ALDE irgi muistosi dėl jai priklausančios partijos iš Čekijos. Didžiosios Britanijos išstojimas iš Sąjungos gali būti gera proga pratęsti diskusijas apie problematiškus narius – laikotarpiu tarp rinkimų ir „Brexit“, iki kol Europos Parlamentas sumažės iki 705 narių, frakcijos galėtų išspirti prieš vertybes nusistačiusias savo frakcijas.

Dabartinis europarlamentarų pasiskirstymas Europos Parlamente

Pradėkime nuo pradžių – nuo dabartinės situacijos. Pirmojoje diagramoje pavaizduota Europos Parlamento sudėtis 2019 m., artėjant rinkimams. Įskaitant visus Jungtinės Karalystės narius, Parlamente yra 751 nariai. Diagrama parodo Europos Parlamento narių pasiskirstymą pagal politines pažiūras – nuo kairės iki dešinės. Po diagrama esančioje lentelėje nurodomas tikslus kiekvienos frakcijos narių skaičius – tai atspindi Parlamento narystę 2019 m. sausio pabaigoje.


Kurioms frakcijoms priklauso prieš vertybes nusistatę europarlamentarai?

Antrojoje diagramoje taipogi atvaizdavome dabartinę Parlamento sudėtį, tačiau šį kartą prieš vertybes nusistačiusius narius pažymėjome juoda spalva.

{{#open-1}}Daugiau informacijos{{/open-1}}

{{#hidden-1}}Taigi, dešiniajame krašte matyti juodai pažymėtos EFDD ir ENF frakcijos. Tačiau juodų dėmių yra ir kitose politinėse grupėse. Žiūrint iš kairės į dešinę:

  • Centro kairiųjų pažiūrų S&D frakcijoje yra 3 nariai iš Maltos „Partit Luburista“ (PL), 10 iš Rumunijos „Partidul Social Democrat“ (PSD) ir 4 iš Slovakijos „SMER“.
  • Centristų ALDE frakcijoje yra 2 nariai iš Čekijos partijos „ANO“ ir 2 nariai iš Rumunijos ALDE partijos (kuri yra koalicijoje su "Partidul Social Democrat").
  • Centro dešiniųjų pažiūrų EPP frakcijoje yra 11 narių iš Vengrijos „Fidesz“.
  • Kraštutinių dešiniųjų, euroskeptiškų pažiūrų ECR frakcijoje yra 14 narių iš Lenkijos „PiS“ („Teisė ir teisingumas“).{{/hidden-1}}


Čia galite sužinoti, kuriai frakcijaii priklauso kuri nors jūsų šalies partija. Galite tiesiog peržiūrėti visos Sąjungos nacionalinių partijų sąrašą arba įvesti jums rūpimą partiją – svetainė iškart nurodys, kuriai frakcijai ji priklauso.

{{#open-2}}Daugiau informacijos{{/open-2}}

{{#hidden-2}}Iš aukščiau pateiktos diagramos turėtų būti gana aišku, kad visos keturios didžiosios Europos Parlamento frakcijos yra suteptos partijomis, kurios buvo pakliuvusios į ES akiratį (ar net pasmerktos) dėl pagrindinių vertybių pažeidimų. Kai frakcijoje yra prieš vertybes nusistačiusių partijų, gali kilti problemų – politinės grupės yra linkusios solidarizuotis ir ginti „savus“ iš nacionalinių partijų nuo kritikos. Taip būna net kai sprendžiama dėl esminių vertybių nesilaikymo – vertybių, kurias Europos Parlamentas yra įpareigotas ginti.

Pavyzdžiui, EPP daugelį metų saugojo savo narį, Vengrijos partiją „Fidesz“, nuo kritikos Parlamente –sušvelnindavo prieš pastarąją nukreiptas rezoliucijas ir blokuodavo ankstesnius bandymus pradėti 7 straipsnio procedūrą. Ši procedūra įtraukia šalies klausimą į Vadovų Tarybos ministrų darbotvarkę, kas gali baigtis sankcijomis. Analogiškai buvo ir su balsavimu dėl Čekijos premjero Andrej Babiš korupcijos pasmerkimo – dauguma ALDE europarlamentarų balsavo prieš rezoliuciją, kad apsaugotų frakcijai priklausančią ir Babiš vadovaujamą partiją „ANO“. Kita vertus, ALDE nubalsavo už Rumunijos vyriausybę smerkiančią rezoliuciją, kai frakcijai priklausanti partija iš Rumunijos yra šios šalies valdančiosios koaliicjos narė. Tuo tarpu centro kairiųjų pažiūrų S&D frakcija yra elgusis įvairiai. Didžioji dauguma frakcijos europarlamentarų balsavo už pagrindines vertybes ir pasmerkė frakcijai priklausančias partijas Rumunijoje ir Slovakijoje, tačiau susilaikė, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl Maltos. O kai kovo pabaigoje buvo balsuojama dėl Maltos ir Slovakijos kartu, frakcija nusprendė sukritikuoti šalių vyriausybes.

Tarptautinis spaudimas, ypač iš ES pusės, gali priversti vyriausybes elgtis gražiai. Tad kai frakcijos gina vertybes pažeidžiančias vyriausybes, tai leidžia pastarosioms dar labiau ardyti modernios Europos demokratijos pagrindus. Tai blogai ne tik tų šalių gyventojams – toks elgesys įkvepia kitus valdančiuosius, partijas laužyti taisykles, žinant, kad jie liks nenubausti. Taip problema skverbiasi į kitas ES šalis.

Europos Parlamentas veiksmingą pagrindinių vertybių apsaugą užtikrins tik tuo atveju, jei visos frakcijos nesibodės aiškintis su savo niekadėjais, juos drausminti ar net šalinti šiuos iš savo gretų. Kaip jau kalbėjome atnaujindami informaciją balandžio mėnesį, EPP, S&D bei ALDE frakcijos ėmėsi veiksmų būtent tą ir padaryti.{{/hidden-2}}

Kaip visa tai atrodys po rinkimų?

Žemiau pateiktoje diagramoje matysite numanomą sekančios kadencijos Europos Parlamento sudėtį (bent jau remiantis naujausiomis apklausomis). Veikiausiai pastebėjote, kad Parlamente bus mažiau narių – dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo vietų sumažės nuo 751 iki 705. Mes nusprendėme likti prie Europos Parlamento modelių be Jungtinės Karalystės, mat nors pastaroji greičiausiai ir dalyvaus rinkimuose, tikėtina, kad ji pasitrauks iš ES Parlamento kadencijos pradžioje. Po „Brexit” nebus ir britų europarlamentarų, tad Parlamente tebus 705 nariai. Tačiau jei jums įdomu, kaip viskas atrodys britams dalyvaujant rinkimuose, žemiau pateikėme atskirą analizę. Norite sužinoti, kokiais duomenimis remiamės? Čia rasite daugiau informacijos.


Kurios frakcijos plėsis, kurios mažės, o kurios liks tokios pačios?

{{#open-3}}Daugiau informacijos{{/open-3}}

{{#hidden-3}}Kas praras dalį vietų? Lyginant su dabartiniu Parlamentu, matyti, kad tiek centro dešiniųjų pažiūrų PPE, tiek centro kairiųjų pažiūrų S&D potecialiai neteks daug narių (tačiau jos vis tiek liks didžiausios frakcijos Parlamente). Vietų neteks ir žalieji. Mažės ir kraštutinių dešiniųjų, euroskeptiškų pažiūrų ECR. Pastarajai šiuo metu priklauso 19 Jungtinės Karalystės europarlamentarų, kurių neliks po „Brexit“ – ir tai ne viskas. Net lyginant su frakcijos dydžiu po Jungtinės Karalystės pasitraukimo, jos proporcinė dalis Parlamente sumažės. ECR paskelbė, kad priims dvi naujas partijas: „Debout la France“ (Prancūzija) ir Demokratijos forumą (Nyderlandai). Deja, jos partijos pozicijos neatstatys.

Kas nepakis? Regis, kraštutinių kairiųjų pažiūrų GUE-NGL liks tokia pat, kokia ir buvus.

Kas plėsis? Tikėtina, kad liberalai (ALDE) gaus daugiau vietų (labiausiai dėl to, kad numanoma, jog prie jų prisijungs Macron vadovaujama partija „La République en Marche“). Jie galbūt net pakeis savo pavadinimą, tačiau tai dar neaišku. ENF pakeis nauja Salvini (Italija) sukurta frakcija - EAPN. Tikėtina, kad ji pritrauks dabartinius ENF ir kelis EFDD narius (mat pastarosios frakcijos išnyks), galbūt net kelis ECR narius.

Ko nežinome? EFDD išnyks kaip frakcija - numanoma, kad keli jos nariai prisijungs prie EAPN (kuri pati žada pakeisti ENF). Italijos Penkių žvaigždučių judėjimas ketina sukurti naują frakciją, tačiau šiuo metu nesurenka reikiamo europarlamentarų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus. Šiuo metu priskyrė šiuos Parlamento narius prie "naujų" ir "nepriklausomų", kurie dar nėra pasirinkę savo frakcijos.{{/hidden-3}}

Ką žada rinkimai prieš vertybes nusistačiusiems europarlamentarams?

Kad būtų aiškiau, diagramoje juodai pažymėjome prognozuojamas prieš vertybes nusistačiusių partijų ar frakcijų vietas. Norite sužinoti daugiau?

{{#open-4}}Daugiau informacijos{{/open-4}}

{{#hidden-4}}Iš kairės į dešinę:

  • Centro kairiųjų pažiūrų S&D frakcijoje bus 4 (buvo 3) nariai iš Maltos „Partit Luburista“ (PL), 9 (buvo 10) iš Rumunijos „Partidul Social Democrat“ (PSD) ir 3 (buvo 4) iš Slovakijos „SMER“.
  • Centristų ALDE frakcijoje bus 6 (buvo 2) nariai iš Čekijos partijos „ANO“ ir 4 nariai (buvo 2) iš Rumunijos ALDE partijos.
  • Centro dešiniųjų pažiūrų EPP frakcijoje bus 13 (buvo 12) narių iš Vengrijos „Fidesz“.
  • Kraštutinių dešiniųjų, euroskeptiškų pažiūrų ECR frakcijoje bus 23 (buvo 14) narių iš Lenkijos „PiS“ („Teisė ir teisingumas“).
  • Taipogi matyti ir naujoji Salvini sukurta frakcija, EAPN, kurioje bus 71 narys. Ji iš esmės pakeis ENF, kuri šiuo metu turi 37 europarlamentarus. EFDD paprasčiausiai išnyks, tačiau keli jos nariai žada jungtis prie EAPN. Likusius priskyrėm "nepriklausomų/naujų/Penkiažvaigždutininkų" kategorijai. Tai nėra politinė frakcija, tačiau tikėtina, kad daugelis grupės nariai bandys tokią įkurti.{{/hidden-4}}


Prognozuojama, kad po rinkimų (ir "Brexit") Europos Parlamente bus apie 137 (buvo 124) prieš vertybes nusistatęs europarlamentaras – virš 19,5 proc. iš 705 vietų. Aišku, skaičius realybėje gali būti ir didesnis, mat į savo skaičiavimus neįtraukėmė trijų europarlamentarų tipų.

„Nepriklausomų“ („non-inscrits“), naujų partijų ir Penkiažvaigždutininkų (kurie priklausė EFDD) iniciatyvos europarlamentarų.

{{#open-5}}Daugiau informacijos{{/open-5}}

{{#hidden-5}}„Non-inscrits“ arba nepriklausomi europarlamentarai yra iš partijų, kurios nėra jokioje frakcijoje. Jų sąrašą rasite čia. Nemažai jų priklauso partijoms, kurias veikiausiai derėtų laikyti nusistačiusiomis prieš vertybes – pavyzdžiui, Graikijos „Auksinė aušra“, Vengrijos „Jobbik“ ir Vokietijos „NPD“.

Rinkimuose dalyvaus ir naujos politinės partijos, dar nepaskelbusios apie ketinimus prisijungti prie kurios nors frakcijos. Bent jau dalis jų laikoma nusistačiusiomis prieš vertybes, kaip antai Ispanijos „Vox“.

Negana to, Italijos Penkių žvaigždučių judėjimas bando suformuoti naują frakciją. Prieš tai partija priklausė EFDD, kurią po akademinės analizės įvertinome kaip "nusistačiusią prieš vertybes" (mūsų metodologija pateikta čia). Šiuo metu sunku spręsti, ar ekspertai naująją frakciją taipogi laikytų nusistačiusia prieš vertybes.

Iš apklausų pakolkas atrodo, kad iš viso į Parlamentą ateis 66 "nepriklausomų/naujų/Penkiažvaigždutininkų" kategorijos nariai. Tačiau net jei visi jie būtų iš prieš vertybes nusistačiusių partijų, bendra tokių pažiūrų europarlamentarų dalis pasieks apie 29 proc. Bet kokiu atveju, net ir tai mažai tikėtina, nes yra daugybė nepriklausomų kandidatų iš partijų, kurios nėra nusistačiusios prieš vertybes.{{/hidden-5}}

Kas bus, jei prieš vertybes nusistatę europarlamentarai atsiskirtų ir sukurtų naują frakciją ar superfrakciją?

Žemiau pateikiame dvi diagramas, kuriose parodome, kas būtų, jei prieš vertybes nusistačiusios partijos nuspręstų dirbti išvien. Vadinsime jas „prieš vertybes nusistačiusiomis tremtinėmis“.

Toliau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip Europos Parlamentas atrodytų, jei prieš vertybes nusistatę EPP, S&D, liberalų (ALDE) ir ECR nariai paliktų savo frakcijas ir sukurtų naują.

{{#open-6}}Daugiau informacijos{{/open-6}}

{{#hidden-6}}Kad būtų aišku, mes tik išgalvojome šią prieš vertybes nusistačiusių tremtinių frakciją – tikrai nežinome, ar kas ją ketina kurti. Tik norėjom šią galimybę parodyti, mat ji iš ties egzistuoja. Greta jų matyti EAPN, kuri iš esmės pakeis ENF. Visas tris frakcijas nudažėme juodai, tačiau pažymėję po diagrama esančius pavadinimus matysite, kas kam priklauso.{{/hidden-6}}

O šitoje diagramoje matysite galimą Europos Parlamento kompoziciją, jei prieš vertybes nusistatę tremtiniai susivienytų su EAPN į vieną „anti-vertybinę“ superfrakciją. Vėlgi, tai tik hipotezė – nesame girdėję jokių planų ją kurti.


Kokios galimos koalicijos už vertybes?

Kaip jau kalbėjome, jei politinės frakcijos nepasikeis, tuomet kalbėti apie koalicijas nėra prasmės – jos vis tiek negalės efektyviai apsaugoti mūsų pagrindinių vertybių. Vadinasi, mus domina tik tos potencialios koalicijos, kurios tikrai apsaugotų mūsų pagrindines vertybes. Dėl šios priežasties vertinsime galimas koalicijas už vertybes, sudarytas iš frakcijų, kurios pašalino prieš vertybes nusistačiusius niekadėjus iš savo gretų.

{{#open-7}}Daugiau informacijos{{/open-7}}

{{#hidden-7}}Kad būtų aišku, visos mūsų pateikiamos koalicijos (išskyrus vieną) vadovaujasi prielaida, kad jas sudarančios frakcijos atsisakė savo prieš vertybes nusistačiusių europarlamentarų. Taipogi reikia įvertinti, ar gali susidaryti prieš vertybes nusistačiusi koalicija (per daug nekankinsim – taip, žiūrint į skaičius, matyti, kad gali).

Norint turėti daugumą Europos Parlamente, reikia užimti bent 353 vietas iš 705 (po "Brexit") – tuomet būtų vieno balso persvara. Vos vos daugiau, nei pusė. Dabar aišku, kad net susivienijusios PPE ir S&D frakcijos tokios daugumos nesudarys net ir tuo atveju, jei niekas nesikeistų. Kaip matyti sekančioje diagramoje, jei jos atsisakytų prieš vertybes nusistačiusių savo narių, tuomet dar labiau nutoltų nuo daugumos.


Atsižvelgiant į nuomonių apklausų duomenis, atsisakiusios prieš vertybes nusistačiusių savo narių S&D ir PPE daugumą įgytų tik tuo atveju, jei prisijungtų dar bent viena frakcija. Tačiau ne visos frakcijos pakankamai didelės, kad koalicija sudarytų daugiau nei pusę Parlamento. Šios trys kombinacijos nesudarytų daugumos:

Jei visos frakcijos išmestų prieš vertybes nusistačiusius narius, vienintelė galima trijų frakcijų koalicija už vertybes susidėtų iš PPE, S&D ir liberalų (ALDE). Ji apimtų maždaug 368 europarlamentarus – apie 15 balsų persvarą. Tai matyti šioje diagramoje.


Žemiau pateiktoje diagramoje pavaizduota dar viena galima koalicija už vertybes, susidedanti iš PPE, S&D, Žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų GUE-NGL. Ji apimtų 377 europarlamentarus – apie 24 balsų persvarą.


Sekančioje diagramoje matyti, kad už vertybes pasisakančių parlamentarų persvara būtų dar didesnė, jei prie PPE, S&D ir ALDE prisijungtų dar ir Greens-EFA. Koalicija iš viso apimtų 418 EP narių – daugiau nei 65 balsų persvarą.


Aišku viena – jokia koalicija už vertybes daugumos nepasieks be EPP.

{{#open-8}}Daugiau informacijos{{/open-8}}

{{#hidden-8}}Pavyzdžiui, atmetus prieš vertybes nusistačiusius europarlamentarus, iš GUE-NGL, S&D, Greens-EFA ir ALDE (be prieš vertybes nusistačiusių narių) sudaryta koalicija už vertybes nepasiekia net 303 vietų Parlamente.


Žaliųjų ir kairiųjų pažiūrų galimai S&D, Geens-EFA ir GUE-NGL koalicijai trūktų dar daugiau balsų, kad pasiektų daugumą.{{/hidden-8}}

Kokios galimos prieš vertybes nusistačiusios koalicijos?

Nors prieš vertybes nusistatę europarlamenterai ir frakcijos savaime daugumos nesudarys, įmanoma, kad su jais panors dirbti kitos politinės jėgos.

{{#open-9}}Daugiau informacijos{{/open-9}}

{{#hidden-9}}Taip jau yra įvyke – tiesa, nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Austrijos centro dešiniųjų pažiūrų „ÖVP“ yra koalicijoje su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „FPÖ“. Europos Parlamente „ÖVP“ priklauso centro dešiniųjų pažiūrų EPP frakcijai, o „FPÖ“ yra prieš vertybes nusistačiusioje ENF frakcijoje. Jei tokia situacija pasikartotų Europos Parlamente, gali būti, kad gimtų prieš vertybes nusistačiusi koalicija.{{/hidden-9}}

Mažai tikėtina, kad susiformuos koalicija prieš vertybes, mat EPP kandidatas į Komisijos pirmininko postą, Manfred Weber, visai neseniai per TV debatus tokią galimybę atmetė. Visgi pateiksime du galimus variantus. parodysime jums dvi galimybes. Pirma, jei EPP ir ECR nuspręstų dirbti išvien su naująją EAPN, reikia preziumuoti, kad prieš vertybes nusistatę EPP ir ECR frakcijų nariai nebūtų išmesti lauk. Tačiau net ir susivienijusios šios frakcijos daugumos nepasiektų – dabartinių apklausų duomenimis, jos iš viso turės 307 vietas Europos Parlamente, tad iki daugumos joms trūks 46 balsų.

{{#open-10}}Daugiau informacijos{{/open-10}}

{{#hidden-10}}Tokia koalicija turėtų dar vieną problemą – EPP ir ECR frakcijose sėdi Lenkijos politiniai konkurentai. Dabartinė Lenkijos valdančioji partija randasi ECR, tuo tarpu opozicija priklauso EPP. Šios partijos aršiai kovoja Europos Parlamente, tad jei EPP ir ECR stotų į koaliciją, tikėtina, kad Lenkijos opozicija pasitrauktų iš PPE. Dabartinių apklausų duomenimis, pastaroji netektų 17 vietų.{{/hidden-10}}


Žemiau pateiktoje diagramoje matyti, kas nutiktų, jei prie EPP, ECR ir EAPN prisijungtų prieš vertybes nusiteikę ALDE ir S&D frakcijų europarlamentarai. Koalicija apimtų 333 narius – iki daugumos trūktų 22 balsų.


Yra kelios priežastys, kurie kiša koją tokiai koalicijai.

{{#open-11}}Daugiau informacijos{{/open-11}}

{{#hidden-11}}Atrodytų, mažai tikėtina, kad 16 prieš vertybes nusistačiusių europarlamentarų iš centro kairiųjų pažiūrų S&D frakcijos prisijungtų prie centro, centro dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų koalicijos. Lenkijos opozicija taipogi greičiausiai pasitrauktų iš EPP, jei šie nuspręstų dirbti išvien su ECR esančiais jų politiniais konkurentais – konservatyvių pažiūrų prieš vertybes nusistačiusi koalicija taip nusiristų iki 300 narių. Kita vertus, jų gretas galima papildyti (ir daugumą surinkti) „nepriklausomais“, naujais arba naujos Penkių žvaigždučių judėjimo frakcijos prieš vertybes nusistačiusiais europarlamentarais. Vadinasi, jei EPP apsigalvotų ir visgi nuspręstų dirbti su prieš vertybes nusistačiusiomis partijomis, Konservatyvi koalicija prieš vertybes galėtų užsitikrinti daugumą.{{/hidden-11}}

Tačiau net ir konservatyvių pažiūrų prieš vertybes nusistačiusiai koalicijai ir nepasiekus daugumos, tai nereikštų, kad mūsų vertybės yra saugios. Kaip jau kalbėjome, didžiausia problema tame, kad frakcijos nenori pašalinti prieš vertybes nusistačiusių partijų. O kadangi pastarųjų sąlyginis svoris frakcijose didėja, jos gali priversti šią susivienyti su EAPN ar naująja Penkių žvaigždučių judėjimo grupe, kai reiks blokuoti konkrečius sprendimus apsaugoti vertybes.

{{#open-12}}Daugiau informacijos{{/open-12}}

{{#hidden-12}}Europos Parlamente sprendimai priimami balsų, o ne absoliučia dauguma. Vadinasi, jei europarlamentarai susilaiko ar nedalyvauja debatuose, galima už kažką nubalsuoti ar kažką užblokuoti ir nepasiekus 353 balsų. Prieš vertybes nusistačiusioms ALDE, S&D ir EPP partijoms gali pavykti įkalbėti savo frakcijas nebalsuoti už pagrindinių vertybių apsaugos priemones. O jei prie jų dar prisijungs ir EAPN ar naujoji Penkių žvaigždučių judėjimo frakcija, jiems gali užtekti balsų blokuoti reikiamus sprendimus. Nebent kitos frakcijos elgtųsi vieningai ir disciplinuotai, kas Europos Parlamente nėra lengva. Kaip jau minėjome anksčiau, prieš vertybes nusistačiusių partijų įtaka PPE ir S&D ir toliau augs – jos laimės daugiau vietų (arba bent jau jų nepraras), kai tuo tarpu pačios frakcijos mažės. Nors ir tikimasi, kad ALDE didės, didės ir prieš vertybes nusistačiusių europarlamentarų skaičius frakcijoje (jie užims dar didesnę proporciją).{{/hidden-12}}

Verdiktas

Jei Europos Parlamentas nori nesulaužyti savo įsipareigojimo ginti mūsų visų pagrindines vertybes, europarlamentarams teks baigti vadovautis vien partijų politika. Tačiau tai priklausys nuo jūsų – nuo rinkėjų.

{{#open-13}}Daugiau informacijos{{/open-13}}

{{#hidden-13}}Visos Europos Sąjungos valstybės narės ir institucijos yra įsipareigojusios gerbti teisinės valstybės principus, demokratinį pliuralizmą ir pagrindines teises. Šie įsipareigojimai yra aukščiau politikos žaidimų. Mes parodėme, kaip frakcijos gali dirbti išvien, kad šias vertybes apsaugotų, tačiau jos gali šią problemą ignoruoti arba – dar blogiau – sudaryti prieš jas nukreiptas koalicijas. Tikimės, kad kaip rinkėjas dabar aiškiau suprantate, ką žada partija, už kurią ketinate balsuoti. Nepamirškit, kad visada galite tai pasitikrinti čia.

Jei jums rūpi, kokiais duomenimis remiamės, kaip klasifikavome partijas ar kiti klausimai, kviečiame užmesti akį į mūsų #Vote4Values metodiką.

{{/hidden-13}}

Sužinokite daugiau:

Ką iš tiesų daro Europos Parlamentas, ir kodėl tai svarbu? Pasidomėkit.

Ką reiškia “nusistatę prieš vertybes”? Kokiais duomenimis remiamės? Pateikiame savo metodiką.

Gali būti, kad šie Europos rinkimai bus patys svarbiausi istorijoje. Kodėl? Pasižiūrėkit ir sužinosit.

Išbandykit savo žinias su mūsų testuku - sužinokit, kodėl reikia balsuoti šiuose Europos Parlamento rinkimuose.

#Vote4Values