#Vote4Values: Kokią įtaką EP rinkimams turės Jungtinės Karalystės dalyvavimas?

Norite sužinoti, kaip atrodys Europos Parlamentas rinkimuose dalyvaujant Jungtinei Karalystei? Štai kaip viskas atrodys, jei iš Parlamento nepasitrauktų britų europarlamentarai.

Jei Jungtinė Karalystė dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose, europiečiai viso rinks ne 705, o 751 europarlamentarą – kaip ir anksčiau. Tačiau jai pasitraukus iš ES, Parlamentas sumažėtų iki 705 narių. Kadangi tikėtina, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks kitos Parlamento kadencijos pradžioje, daugiausia dėmesio kalbėjome apie pastarojo sudėti kai bus 705 nariai (t.y. be Jungtinės Karalystės). Mūsų nuomone, tokios prognozės aktualiausios.

Kita vertus, puikiai suprantame, kad kai kuriems skaitytojams smalsu, kaip Europos Parlamentas atrodys su europarlamentarais iš JK. Taigi, štai mūsų prognozės. Trumpai drūtai:

  • Pagrindinis pavojus pagrindinėms vertybėms vis dar yra tai, kad visose pagrindinėse frakcijose yra prieš vertybes nusistačiusių partijų, kurių įtaka tik stiprės.
  • Didžiosios Britanijos pasitraukimas ir padės, ir apsunkins Europos Parlamento galimybes ginti pagrindines vertybes. Jei šalis nedalyvautų rinkimuose (ir juo labiau po išstojimo), bus lengviau kurtis tiek už vertybes, tiek prieš vertybes nusiteikusioms koalicijoms.
  • Mūsų rinkimų seklioduomenimis, be Jungtinės Karalystės galėtų susiformuoti nedidelę daugumąišlaikanti prieš vertybes nusistačiusi koalicija. JK dalyvaujant rinkimuose, tokiakoalicija veikiausiai nepasieks daugumos Parlamente.
  • Be Jungtinės Karalystės koalicijų už vertybes sudarytos daugumosParlamente turėtų didesnę balsų persvarą. Jei JK dalyvaus rinkimuose, visųkoalicijų už vertybes galima persvara susiaurėtų, tačiau tokia galimybė vis daregzistuoja.

Vis dar remiamės tais pačiais duomenimis iš „Politico“ paruoštos Europos rinkimų „Poll of Polls“ svetainės.

Kaip „Brexit“ atsilieps frakcijų dydžiui?

Labiausiai Jungtinės Karalystės pasitraukimo paveiktos frakcijos (atsižvelgiant į jų dydį) – ECR, EFDD (kuri po rinkimų išnyks), S&D ir Žalieji. Taip yra todėl, kad britų europarlamentarai nėra tolygiai paskirstę po visas frakcijas.

Tačiau„Brexit“ faktas nepakeičia mūsų seklyje nurodytos problemos – kad prieš vertybes nusistačiusių partijų įtaka frakcijose stiprėja.

Daugiau informacijos

Iš 71-o dabartinio britų europarlamentaro, 19 priklauso ECR, 18 – EFDD, 18 – S&D, 6 – Žaliesiems, 3 – ENF, 2 – EPP, 1 – ALDE, 1 – GUE, o dar 3 yra „nepriklausomi“. EFDD – vienintelė prieš vertybes nusistačiusi frakcija, kuri po britų išstojimo nukentės, mat praras europarlamentarus Farage „Brexit“ partijos (prieš tai – „UKIP“). Tačiau po rinkimų šios frakcijos apskritai nebus.

„Brexit“ faktas neturės įtakos prieš vertybes nusistačiusioms partijoms EPP, S&D, ECR ir ALDE frakcijose – jos paprasčiausiai nėra iš Jungtinės Karalystės. Tad mūsų seklyje nurodyta problema, kad prieš vertybes nusistačiusių partijų įtaka frakcijose didės, niekur nedings.

Štai kaip, remiantis paskutiniais apklausų duomenimis, turėtų atrodyti Europos Parlamentas, jei Jungtinė Karalystė dalyvaus rinkimuose. Kaip ir kad būtų be britų europarlamentarų, EPP ir S&D negali pačios vienos sudaryti dominuojančios koalicijos.

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.


Tačiau yra keletas skirtumų nuo situacijos, jei Jungtinė Karalystė nedalyvautų rinkimuose.

Kas išloštų britams išrinkus savo europarlamentarus? Žalieji bei ALDE gautų dar kelis narius.

Kas nepasikeistų? Na, niekas!

Vietų netekts dar dvi frakcijos, tačiau su britais smūgis būtų ne toks skaudus – S&D ir ECR.

O dvi frakcijos net ir išloštų, jei britai nedalyvautų rinkimuose – EPP ir EAPN. Norit sužinot, kodėl?

Daugiau informacijos

{{#hidden-2}}Prognozuojama, kad jei britai dalyvautų rinkimuose,EPP gautų 178 vietas, be jų – tik 171. Tas pats būtų ir su EAPN – frakcija gautų3 vietom daugiau, jei Jungtinė Karalystė nefigūruotų rinkimuose. Atrodo, prognozėskiek prasilenkia su logika. Tačiau visa tai greičiausiai yra todėl, kad britamspalikus Europos Sąjungą, dalis šaliai priklausiusių 73 vietų Parlamente busperskirstytos kitoms valstybėms. Kai kuriose jų EPP ir EAPN gana populiarios. Įsivaizduokit– jūsų šaliai priskirta 20 vietų ir prognozuojama, kad 50 proc. paims EPP.Vadinasi, 10 vietų. Kas būtų, jei po Jungtinės Karalystės pasitraukimo jūsųšaliai būtų priskirtos dar dvi vietos? Padalinkim 22 per pusę, gausim 11. Jei nesuprantat,kodėl dalis Jungtinės Karalystės vietų Parlamente bus atiduotos kitoms šalimspo šios pasitraukimo iš Europos Sąjungos, užmeskit akį į mūsų metodologiją.{/hidden-2}}

Padidėtų ir „nepriklausomų/naujų/Penkiažvaigždutininkų“ europarlamentarų kategorija

Daugiau informacijos

„Nepriklausomų/naujų/Penkiažvaigždutininkų“ europarlamentarų padaugėtų pagrinde dėl to, kad naujoji Farage „Brexit“ partija dar neapsisprendė prisijungti prie kurios konkrečios frakcijos. Dabar partija yra daugiausiai europarlamentarų turinti EFDD narė, tačiau ši frakcija nustos egzistuoti. Italijos Penkių žvaigždučių judėjimas – antra pagal dydį EFDD partija – bando sukurti naują frakciją.

Koalicijos už vertybes

Kai Europos Parlamente 751 narys, reikia 376-ių, norint surinktidaugumą. Savo rinkimų seklyje apsvarstėme tris galimas koalicijas už vertybes, kurios įmanomos, jei didžiausios frakcijos atsikratytų prieš vertybes nusistačiusių partijų. Ką pakeistų Britanijos dalyvavimas rinkimuose?

EPP, S&D ir ALDE galėtų sudaryti 379 europarlamentarų Didžiąjąliberalų koaliciją. Tuomet jie turėtų daugumą (3 balsų persvara). Persvaramažesnė, nei būtų, jei JK nedalyvautų rinkimuose (tokiu atveju tai būtų 15balsų).

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.

EPP, S&D, Žalieji ir GUE galėtų sudaryti apie 390 europarlamentarųturinčią Super didžiąją koaliciją, kuri daugumą užsitikrintų 24 balsų persvara.Vėlgi, jei JK nedalyvautų rinkimuose, ši persvara būtų didesnė (24 balsai).

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.


EPP, S&D, ALDE ir Žalieji galėtų suformuoti apie 434europarlamentarų apimančią Didžiąją/Žaliųjų plius koaliciją, kuri daugumągarantuotų 58 balsų persvara. Kaip visad, jei JK nedalyvautų rinkimuose, šipersvara būtų didesnė (65 balsai).

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.


Taigi, jei JK dalyvautų rinkimuose, koalicijos už vertybes turėtų mažesnę balsų persvarą. Kitaip tariant, po „Brexit“ koalicijos už vertybes turėtų didesnę balsų persvarą. Tam yra trys priežastys.

Daugiau informacijos

Pirma, Europos Parlamente paprasčiausiai bus daugiau narių: 751, palyginti su 705 po „Brexit“. Kai daugiau europarlamentarų, reikia daugiau balsų, norint sudaryti daugumą. Antra, visose galimose koalicijose už yra EPP ir S&D, dviejose iš jų yra ir ALDE. Jungtinės Karalystės narystė Europos Sąjungoje tikrai naudinga tik S&D – ir net to nepakanka padidėjus narių skaičiui, reikalingam, norint sudaryti daugumą. Trečia, britams palikus Europos Sąjungą, EPP frakcija plėsis, mat dalisJungtinei Karalystei priklausiusių vietų atiteks šalims, kur EPP yra ganapopuliari.

Prieš vertybes nusistačiusios koalicijos

O kas nutiktų dviem mūsų seklyje aptartom koalicijom prieš vertybes? Nepamirškim, kad tai tik hipotezė – EPP kandidatas į Komisijos pirmininko postą Manfred Weber neseniai pabrėžė, kad jo frakcija nežada dirbti išvien su prieš vertybes nusistačiusiomis. Prieš vertybes nusistačiusioms koalicijoms prognozės panašios, kaip ir koalicijoms už vertybes: sunkiau jas sudaryti. Aišku, viskas ne taip paprasta, bet, regis, Jungtinei Karalystei dalyvaujant rinkimuose koalicijoms prieš vertybes būtų sunkiau užsitikrinti daugumą.

Daugiau informacijos

Atrodytų, kad prieš vertybes nusistačiusioskoalicijoms susiburti būtų sunkiau dėl dviejų priežasčių. Vėlgi, visų pirma,tiesiog bus daugiau europarlamentarų: 751, palyginus su 705 po „Brexit“.Vadinasi, reikia daugiau balsų daugumai. Nepamirškime ir to, kad nei EPP, neiEAPN nėra daug europarlamentarų iš Didžiosios Britanijos, todėl šios dalyvavimorinkimuose faktas neatneš daug naudos. Iš tiesų tai abi šios frakcijos turėsmažiau vietų Jungtinei Karalystei dalyvaujant rinkimuose, mat britų vietųperskirstymas po „Brexit“joms nepalankus. Politinio spektrodešinėje iš to naudos gauna tik ECR, mat ji gautų dar kelias vietas.


Tačiau viskas kieksudėtingiau dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, yra keletas dalykų, dėl kuriųgalutinis rezultatas galėtų būti mažesnis. EPP ir ECR esantys Lenkijoseuroparlamentarai priklauso viena kitai priešiškoms partijoms. Lenkijos EPPnariai pasitrauktų iš frakcijos, jei ši imtų bendradarbiauti su ECR. Negana to,prieš vertybes nusistatę S&D (iš principo kairės pakraipos frakcijos)europarlamentarai veikiausiai nenorės bendradarbiauti su dešinės partijomis.Tačiau yra ir keletas niuansų, dėl kurių prieš vertybes nusistačiusių koalicijųpersvara galėtų būti didesnė. „Brexit“ partija, kuriai rinkimuose prognozuojamapergalė, priklauso EFDD, tačiau koalicijų modeliuose tai neatsispindi, nesišnyks pati EFDD. Vadinasi, „Brexit“ partija šiuo metu nepriklauso jokiaifrakcijai (ji randasi „nepriklausomų/naujų/Penkiažvaigždutininkų“kategorijoje). Tą patį galima pasakyti ir apie Penkių žvaigždučių judėjimą,kuris stengiasi suformuoti naują frakciją vietoj EFDD. Yra ir keletas naujų arnepriklausomų partijų, kurios iš praktinės pusės gali būti laikomosnusistačiusiomis prieš vertybes, tačiau (dar) nepriklauso frakcijai. Taigi yranemažai europarlamentarų, kurių dabar nematyti koalicijų prieš vertybesmodeliuose, nes šie EP nariai paprasčiausiai nepriklauso frakcijoms. Tačiau vistik atrodo, kad prieš vertybes nusistačiusioms koalicijoms bus sunkiau sudarytidaugumą, jei rinkimuose dalyvaus JK.

Konservatoriškų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų koalicijai priklausytųapie 302 europarlamentarai – iki daugumos jiems trūktų 74 narių (palyginti su 46,jei JK nedalyvautų rinkimuose/paliktų ES).

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.


Konservatorių koalicijai prieš vertybes priklausytų 328europarlamentarai – iki daugumos trūktų 48 vietų (palyginti su 22, jei JKnedalyvautų rinkimuose/paliktų ES).

Norint prieiti prie šio turinio, turite leisti naudoti 3-iųjų šalių slapukus.

Verdiktas

Kaip ir mūsų rinkimų seklyje, reikalai tokie. Teorinė galimybė, kad prieš vertybes nusistačiusioms partijoms pavyktų surinkti kažkokią daugumą koalicijoje su PPE, sumažėtų, jei JK liktų ES nare. Tačiau EPP bet kokiu atveju yra pareiškusi, kad nebendradarbiaus su prieš vertybes nusistačiusiais organais.

Taigi, pagrindinis pavojus pagrindinėms vertybėms vis dar yra tai, kad visos pagrindinėse partijose yra prieš vertybes nusistačiusių partijų – o jų įtaka stiprėja. Taip yra dėl to, kad PPE ir S&D traukiasi, o jų antivertybininkų Europos Parlamente nemažėja (arba net daugėja). Ir nors ALDE augs, daugės ir antivertybininkų frakcijoje. Kadangi prieš vertybes nusistačiusios partijos gali daryti įtaką savo frakcijai, konkrečiais klausimais jos galėtų solidarizuotis su EAPN ir naująją Penkių žvaigždučių judėjimo kuriama frakcija.

Tačiau tradicinių pažiūrų politikams nereikia keliaklūpsčiauti prieš vertybėms nepakančią savo frakcijos mažumą. Net išmetusios iš savo gretų niekadėjus, pagrindinės partijos vis dar gali sudaryti daugumą, jei sukurtų koaliciją – ką joms bet kokiu atveju reiks daryti, nes daugumos savaime nepasieks.

Sužinokite daugiau:

Ką iš tiesų daro Europos Parlamentas, ir kodėl tai svarbu? Pasidomėkit.

Ką reiškia “nusistatę prieš vertybes”? Kokiais duomenimis remiamės? Pateikiame savo metodiką.

Gali būti, kad šie Europos rinkimai bus patys svarbiausi istorijoje. Kodėl? Pasižiūrėkit ir sužinosit.

Išbandykite savo žinias su mūsų testuku - sužinokite, kodėl reikia balsuoti šiuose Europos Parlamento rinkimuose.