Tech & Rights

Po rinkimų sustiprėjo antivertybininkų įtaka Europos politikoje

Po rinkimų sustiprėjo prieš vertybes nusistačiusių partijų įtaka pagrindinėse Europos Parlamento frakcijose - tačiau vis dar įmanoma sudaryti kelias koalicijas už vertybes.

by Israel Butler

Populistai autoritarai Europos rinkimuose daugumos nepaėmė, tačiau Europos Sąjungai vis tiek bus sunku toliau ginti demokratiją, teisinės valstybės principus ir mūsų pagrindines teises. Taip yra dėl to, kad prieš vertybes nusistačiusios partijos sustiprėjo visose pagrindinėse Europos Parlamento frakcijose. Aišku, vis dar yra galimybė suformuoti įvairias koalicijas už vertybes, tačiau tai pavyks tik tuo atveju, jei frakcijos iš savo gretų išmes niekadėjus ir nuspręs dirbti išvien, nepaisant partinės politikos. Dabar, kai visi laukia, kada Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos Sąjungos, europarlamentarai turi progą būtent tai ir padaryti.

Kaip ir pranašavome savo 2019 m. #Vote4Values rinkimų seklyje, prieš vertybes nusistačiusios partijos įgijo daugiau svorio Europos politikoje. Kitaip sakant, jų apstu trijose didžiausiose Parlamento frakcijose. Po rinkimų šios partijos tapo dar stipresnės ir gali labiau įtakoti frakcijų bendražygius.

Norite sužinot, ką laikome nusistačiusiais prieš vertybes? Užmeskite akį į mūsų metodologiją. Kaip gi naujasis Europos Parlamentas palies jūsų gyvenimą? Susipažinkite su mūsų EP pradžiamoksliu.

Žemiau pateiktoje diagramoje matysite naujojo Europos Parlamento sudėtį, remiantis „Politico“ Europos rinkimų „Poll of Polls“ duomenimis (atnaujinta gegužės 27 d., 10:54). Diagramoje pateikti galutiniai 6 ir preliminarūs 19 valstybių rezultatai, taipogi dar 2 valstybių balsavusiųjų apklausos. Prieš vertybes nusistačiusius europarlamentarus nuspalvinome juodai.

Kaip prieš vertybes nusistačiusios partijos įgavo daugiau svorio frakcijose

Antivertybininkams nereikia daugumos, kad galėtų blokuoti ES pastangas apsaugoti mūsų pagrindines vertybes – jiems užtenka iš vidaus daryti įtaką savo politinėms frakcijoms. O jų svoris pastarosiose po rinkimų išaugo. Šios partijos gavo daugiau vietų ir/arba sudaro didesnę savo frakcijos dalį, nei anksčiau – galbūt net tapo viena didžiausių partijų frakcijoje! Štai kokią frakcijų dalį dabar užima antivertybininkai:

  • Centro dešinės EPP. Praeitame Parlamente Vengrijos „Fidesz“ partija sudarė 5,1 proc. frakcijos (11 iš 216 vietų). EPP prarado 34 vietas, kai tuo tarpu „Fidesz“ gavo dar 2 – dabar ji sudaro 7,1 proc. frakcijos (13 iš 182 vietų) ir yra ketvirta pagal dydį EPP partija, kai anksčiau buvo 7. Dabar ją lenkia tik delegacijos iš Vokietijos (29), Lenkijos (18) ir Rumunijos (14).
  • Centro kairės S&D. Praeitame Parlamente frakcija turėjo 185 vietas. Trys prieš vertybes nusistačiusios jos partijos kartu sudarė 9,2 proc. (17) visų frakcijos vietų: Maltos „Partit Luburista“ turėjo 3, Rumunijos „Partidul Social Democrat“ – 10, o Slovakijos „SMER“ 4 vietas. S&D frakcija bendrai paėmus neteko 40 vietų, kai tuo tarpu antivertybininkai beveik nepakito (Rumunijos PSD prarado 1 vietą). Reiškias, dabar antivertybininkai sudaro 10,8 proc. frakcijos. Jei šios partijos solidarizuosis, kad apsaugotų viena kitą, didesnės frakcijoje yra tik delegacijos iš Ispanijos ( 20) ir Italijos (19).
  • Liberalų ALDE. Praeitame Parlamente Čekijos ANO partija ir Rumunijos ALDE partija turėjo po 2 vietas – vadinasi, sudarė 5,8 proc. visos frakcijos (4 vietos iš 69). Kaip ir prognozavome, ANO delegacija padidėjo iki 6 vietų, tačiau Rumunijos ALDE partija rinkimuose visus nustebino – nelaimėjo nė vienos vietos. ALDE frakcija po rinkimų išaugo iki 110 vietų, tad ANO dabar užima tą pačią frakcijos proporciją (5,5 proc.), kaip dvi prieš vertybes nusistačiusios partijos kartu užėme prieš tai. ANO dabar yra penkta pagal dydį ALDE partija, kai prieš tai buvo viena mažesnių narių.
  • Kraštutinės dešinės euroskeptiškų pažiūrų ECR. Praeitame Parlamente Lenkijos „PiS“ (Teisės ir teisingumo) partija turėjo 14 iš 63 frakcijos vietų (22,2 proc. visos frakcijos). „PiS“ dabar turės 26 vietas, kai tuo tarpu pati frakcija sumažėjo iki 59 narių – tai reiškia, kad „PiS“ dabar sudaro ECR. Partija dabar yra penkis kartus didesnė už antrą pagal dydį ECR narę. Anksčiau „PiS“ buvo antra pagal dydį frakcijoje, ją lenkė Jungtinės Karalystės konservatorių partija.

Kai kurie skaičiukai galbūt atrodo nereikšmingi. Tačiau to pakanka, kad antivertybininkai galėtų sėkmingai daryti įtaką savo frakcijoms, o per tai – ir visai Sąjungos veiklai. Visos keturios pagrindinės frakcijos jau yra bandžiusios nuo ES kritikos ginti bent kelis prieš vertybes nusistačiusias savo partijas. Dabar, šioms partijoms įgavus dar daugiau galios frakcijose, situacija tik blogės.

Kaip antivertybininkai gali blokuoti ES pastangas apsaugoti pagrindines vertybes

Prieš vertybes nusistačiusios partijos dabar gali labiau paveikti savo frakcijas iš vidaus, kad šios blokuotų antivertybininkams nepalankias ES pagrindinių vertybių apsaugos priemones. Pavyzdžiui, neseniai Europos Parlamentas patvirtino teisės aktą, pagal kurį Sąjunga gali nutraukti europinių lėšų skirstymą korumpuotoms arba teisėjus paveikti bandančioms vyriausybėms. Tačiau ateityje tokius teisės aktus priimti gali būti sunku būtent dėl galimo antivertybininkų spaudimo frakcijai. Jei tokioms priemonėms prieštarautų dar ir Salvinio EAPN, ECR (paveikta „PiS“) ir nauja Italijos Penkių žvaigždučių judėjimo sukurta frakcija, to gali pakakti, kad pasiūlymas būtų atmestas.

Norite daugiau sužinoti apie EAPN, ECR ir Penkių žvaigždučių judėjimą? Užmeskite akį į mūsų metodologiją. Kaip gi naujasis Europos Parlamentas palies jūsų gyvenimą? Susipažinkite su mūsų EP pradžiamoksliu.

Artimiausiu metu tai gali reikšti, kad tam tikros kito ES septynmečio biudžeto (daugiametės finansinės programos – DFP) dalys nebus tinkamai finansuojamos. Pavyzdžiui, prieš vertybes nusistačiusios partijos gali paveikti savo frakcijas iš vidaus, kad užblokuotų naujo ES teisių ir demokratijos apsaugos grupių paramos fondo įkūrimą. Sąjungoje taip pat buvo minčių sukurti naują valstybių narių demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių vertybių įsipareigojimų stebėsenos sistemą – ši irgi gali būti užblokuota. Negana to, Europos Parlamentui dabar beveik neįmanoma aktyvuoti 7 straipsnio mechanizmo, kuriuo siekiama užkirsti kelią vyriausybėms griauti pagrindines vertybes (jis buvo neseniai panaudotas prieš Vengriją ir Lenkiją) – tam juk reikia dviejų trečdalių europarlamentarų balsu, ne vien tik daugumos.

Kaip Europos Parlamentas gali veikti per koalicijas už vertybes

Tačiau tai nereiškia, kad taip viskas ir turi būti. Nominaliai pagrindines demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių vertybes palaikančių partijų europarlamentarų yra dauguma – apie 70 proc. viso Parlamento. Norint apsaugoti mūsų vertybes, jie privalo dirbti išvien, nepaisant partinės politikos. Tą pavyktų padaryti tik tuomet, jei frakcijos išmestų prieš vertybes nusistačiusias partijas ir sudarytų koaliciją.

Atsikračiusios niekadėjų, frakcijos iš tiesų nieko neprarastų. Nei viena frakcija pati savaime neturi pakankamai balsų daugumai, tad koaliciją formuoti tektų bet kokiu atveju. O ši daugumą sudarytų net atsikračius antivertybininkų.

Pateikiame tris galimas koalicijas už vertybes, jei PPE, S&D ir ALDE atsikratytų prieš vertybes nusistačiusių partijų.

Mažiausią daugumą turėtų EPP, S&D bei ALDE sudaryta Didžioji liberalų koalicija (404 europarlamentarai, tad 28 balsų persvara).

Antra pagal dydį – EPP, S&D, Žaliųjų ir GUE/NGL sudaryta Super didžioji koalicija, kuri apimtų 406 europarlamentarus (30 balsų persvara).

Didžiausioji – EPP, S&D, Žaliųjų ir ALDE sudaryta Didžioji/Žaliųjų plius koalicija. Jai priklausytų 471 europarlamentaras, tad ji turėtų 95 balsų persvarą.

Kokią įtaką visam šitam turės „Brexit“?

Dar neturime tikslių duomenų, kaip frakcijos atrodys Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, ko tikimasi spalio pabaigoje. Prognozei neužtenka vien tik pašalinti britų europarlamentarus iš turimų rezultatų, mat dalis Jungtinės Karalystės 73 vietų bus skirtos valstybėms, kuriose nuo pirminio paskirstymo laikų atitinkamai priaugo gyventojų. Iš esmės atrodo, kad EPP ir EAPN kiek padidės, o ALDE, S&D ir Žalieji sumažės.

Remiantis priešrinkiminių apklausų duomenimis (kuriuose buvo paskaičiuotas ir galimas partijų dydis Jungtinei Karalystei palikus ES), regis, trys minėtosios koalicijos vis dar galimos.

Tai, kad Jungtinė Karalystė vėluoja pasitraukti iš ES, gali užvėlinti ir Europos Parlamento darbų pradžią. Tam yra dvi priežastys.

Visų pirma, tai gali turėti įtakos posėdžiams dėl naujų Komisijos narių. Komisarų atrankos procese numatyti posėdžiai Europos Parlamente, po kurių europarlamentarai bendrai balsuoja dėl visų naujų siūlomų Komisijos narių. Kadangi tikėtina, kad po kelių mėnesių britų europarlamentarų nebus, Parlamentas galėtų nuspręsti šiuos posėdžius atidėti. Kitaip išeinantys europarlamentarai spręstų dėl Komisijos, kuri valdytų Sąjungą be Jungtinės Karalystės.

Antra, tai gali lemti frakcijų išteklių ir galios balansą. Kiekviena Europos Parlamento frakcija gauna lėšų, teisę į tam tikras pozicijas Parlamento komitetuose ir taškus, už kuriuos frakcijos gali įsigyti teisę vadovauti įstatymų projektams. Visa tai skiriama atsižvelgiant į frakcijų dydį. Vėlgi, kadangi numanoma, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks per artimiausius penkis mėnesius, Europos Parlamentas gali nuspręsti palaukti iki to fakto. Priešingu atveju visa tai turėtų būti dar kartą peržiūrėta po „Brexit“.

Iš tiesų „Brexit“ yra galimybė

Toks vėlavimas turi vieną galimą pliusą: Europos Parlamento frakcijos turi daugiau laiko derėtis dėl galimos koalicijos. Pavyzdžiui, PPE, S&D ir ALDE, gali užtekti laiko susitarti kartu išmesti savo antivertybininkus prieš Parlamentui pradedant darbą. Juk sprendimai dėl „Fidesz“ narystės EPP ar Rumunijos „SPD“ narystės S&D turėjo būti priimti būtent po rinkimų. Frakcijų sąlyga, kad prisijungtų prie koalicijos, galėtų būti prieš vertybes nusistačiusių partijų pašalinimas iš savo gretų.

#Vote4Values