Tech & Rights

Ar įsitvirtins savanorystės praktika Lietuvos teismuose?

Kaip savanoriai prisideda prie teisingumo vykdymo, ar toks savanorių paramos teismuose tinklas prigytų Lietuvoje – šiais klausimais Vilniuje NVO, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų atstovai.

by Human Rights Monitoring Institute

Norvegijos teismuose Raudonojo Kryžiaus savanoriai teikia psichologinę paramą - daugiau nei trys šimtai savanorių dirba su beveik tūkstančiu žmonių, tapusių nusikaltimų aukomis ir liudytojais. Savanorystę pasirinkę studentai ir pensinio amžiaus norvegai padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms atsikratyti baimės liudyti ir tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams.

Kaip savanoriai prisideda prie teisingumo vykdymo, ar toks savanorių paramos teismuose tinklas prigytų Lietuvoje – šiais klausimais Vilniuje diskutavo Lietuvos, Lenkijos ir Norvegijos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų atstovai.

Būtina apsaugoti nusikaltimų aukas ir liudytojus

Renginyje „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ pasisakiusios Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėjos teisės ir politikos klausimais Mėtos Adutavičiūtės manymu, esminė problema yra ta, kad baudžiamasis procesas dažnai būna neaiškus, klaidus ir ne visada pritaikytas nukentėjusiojo poreikiams.

„Teisingumo sistemos dėmesys labiau yra sutelktas į įtariamąjį ir jo patraukimą atsakomybėn. O nukentėjęs asmuo prieš teismo posėdį nedrąsiai stovi pasimetęs kažkur salės kampe ir bijo net pajudėti“, ŽTSI tyrimą „Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“ citavo M. Adutavičiūtė.

M. Adutavičiūtė teigia, kad nukentėjusiųjų patirtys yra labai įvairios, o Lietuvoje trūksta vieningos tvarkos, kaip bendrauti su nukentėjusiais asmenimis įvairiose ikiteisminio tyrimo stadijose ir atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą. „Su aukomis turėtų būti elgiamasi pagarbiai, jautriai, individualiai, profesionaliai ir jų nediskriminuojant. Būtina sudaryti sąlygas nukentėjusiesiems iš anksto pasiruošti liudyti teisme. Taip pat reikia aiškaus reglamentavimo, kuris apibrėžtų teisę į fizinę apsaugą aukoms, kurios nesijaučia saugios dalyvaudamos teismo procese“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.

Planuose: specialūs teismų darbuotojų ir NVO atstovų mokymai

Vilniuje diskutavę ekspertai ir praktikai, įgiję savanoriško darbo su liudytojais ir nusikaltimo aukomis patirties, pasidžiaugė, kad Lietuvos teismuose jau pradėtos diegti pirmosios liudytojų ir nusikaltimo aukų saugumui užtikrinti skirtos priemonės – didžiausiuose apygardų teismuose įdarbinti kvalifikuoti psichologai pamažu kuria vienodą psichologinės pagalbos teikimo teismuose sistemą.

Nacionalinės teismų administracijos vykdomo projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ lėšomis kovo pradžioje startuos virtuali teismo posėdžių salė ir prasidės specialūs teismų darbuotojų ir NVO atstovų mokymai apie psichologinę paramą liudytojams ir aukoms teismo procese.