Kai Lenkija šiais metais įstatymu uždraudė sakyti, kad šalis dalyvavo vykdant nacių karo nusikaltimus, pasipiktinimas kilo taip greitai ir buvo toks aršus, jog komentatoriai spėjo, kad vyriausybė rimtai apsiskaičiavo. O jei ne? O jei Lenkijos vyriausybė būtent ir norėjo tokio šurmulio?
Taip vadinamąs „Holokausto“ įstatymas sukaustė visų pagrindinių Europos žiniasklaidos kanalų dėmesį – prieštaringai vertintas projektas virto tarptautiniu incidentu. Abejotina, ar valdančiąjai „PiS“ partijai labai rūpėjo jį priimti. Taip, jis labai patiko didžiausiems partijos nacionalistams, tačiau jis nebūtų padėjęs konsoliduoti jų rinkiminės bazės ir tik šiek tiek pastūmėtų jų siekius. Ir, nepaisant komentarų, toks atsakas buvo gana nuspėjamas – paimi vieną jautriausių temų žemyne (kuri įsiutins tiek žydus, tiek ir kitus) ir įstatymu apriboji galimybes šiuo klausimu šviesti ir diskutuoti, ką gauni? Šviežiai iškeptą tarptautinį pasipiktinimą. Toks ir buvo tikslas.
Ei, kas tau už nugaros?!
Kol visas pasaulis širdo dėl Holokausto įstatymo, „PiS“ vyriausybė patyliukais prastūmė sau kur kas svarbesnes – ir demokratijai gerokai pavojingesnes – refomas: iš pagrindų pakeitė rinkimų šalyje tvarką. Pasekmės didžiulės. Vyriausybė dabar atrenka beveik visus rinkimų pareigūnus, net ir regioniniu lygmeniu. Anksčiau Nacionalinę rinkimų komisiją (kuri prižiūri procesą ir tvirtina rinkimų rezultatus) sudarė devyni iš trijų aukščiausių šalies teismų (Konstitucinio tribunolo, Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo) po lygiai paskirti teisėjai; dabar institucijoje bus tik du teisėjai, o kitus septynis komisijos narius skirs žemutiniai Parlamento rūmai. Vyriausybės atrinkti rinkimų pareigūnai taip pat galės perbraižyti rinkimų apygardas ir peržiūrėti savarankiškai vietos valdžios priimtus sprendimus.
Visa tai suteikia vyriausybei nepaprastas priemones užtikrinti, kad liktų valdžioje. Vyriausybė niekada rimtai nepaaiškino, kodėl tokie pokyčiai buvo būtini, tačiau tai akivaizdu. „PiS“ galia niekada nebuvo tokia tvirta, kaip kaimyninėse populistų vadovaujamose valstybėse (sveika, Vengrija). „PiS“ partija paėmė daugumą Parlamente po 2015 m. rinkimų, kai jai atiteko 235 iš 460 vietų – kiek daugiau, nei 50 proc. Tačiau „PiS“ tai pasiekė pelniusi vos 37,6 proc. balsų. Tai – tobula terpė savo įgaliojimais piktnaudžiaujančiai, autoritarinei vyriausybei bandyti įtvirtinti valdžią.
Tai kas gi nutiko Holokausto įstatymui? Vyriausybė apsisuko 180 laipsnių kampu – pašalino prieštaringiausiai vertintas dalis. Įstatymas subliuško ant tiek, kad beveik neturi teisinės galios. Tačiau net ir tai buvo labai nuspėjama – jei galiausiai nusileidi kažkokiu sau nereikšminu klausimu, priešininkai galvos, kad pasiekė didžią pergalę, o jiems nepastebėjus tu gausi, ko norėjęs.
Tai – įprasta autoritarų taktika visame pasaulyje. Putinas savo valdžią stiprina areštuodamas arba žudydamas oponentus; Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės tai daro per žiniasklaidos ir teismų kontrolę, taipogi keičia įstatymus, kad būtų lengviau laimėti rinkimus. Kai kurias reformos susilaukia nacionalinio ir tarptautinio dėmesio, tačiau dažnai jos praslysta pro akis. Būtent čia ir įsiterpia nevyriausybinės organizacijos – dar vienas autoritarų taikinys. Mes atkreipiame dėmesį į tai, kaip vyriausybė piktnaudžiauja galia, net jei (o kartais – būtent dėl to, kad) žiniasklaida nekreipia pakankamai dėmesio šiuo klausimu.
Demokratija – mirties patale?
Dar niekad nebuvo tokio pavojaus Europos Sąjungos vertybėms. Šį kartą kaltininkai yra pačių valstybių narių vyriausybės. Dėl politinių priežasčių ES sunku apsaugoti savo interesus, tačiau didžiausias pavojus yra demokratijos stiprybei visame bloke. Lenkijos Holokausto įstatymas kėlė rimtą pavojų žodžio laisvei ir kitoms pagrindinėms teisėms, tačiau jis pats savaime nepakirto teisinės valstybės principų. Tą padarė rinkimų reforma.
Demokratija paprastai nemiršta dėl kelių konkrečių, tarptautinio atgarsio susilaukusių įstatymų. Dažnai ji tyliai uždusinama palaipsniui, įgyvendinant pokyčius, kol visuomnės dėmesys sutelktas kitur.
Jei norite supažindinti draugus su autoritarų triukais, pasidalinkite mūsų „Autoritarizmo išgyvenimo vadovo“ video serijomis.