Smurto artimoje aplinkoje aukos sulaukia daugiau paramos iš policijos pareigūnų ir pagalbos tarnybų, tačiau joms trūksta būtinos informacijos apie baudžiamąjį procesą, teisinės pagalbos, fizinės jų ir jų vaikų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, grasinimų ir keršto.
Tokias tendencijas atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos teisės instituto ir Lygių galimybių plėtros centro atliktas tyrimas „Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“.
Dalis aukų sulaukė kaltinimų iš pareigūnų
2011 metais priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paaiškėjo realūs šio nusikaltimo mastai. Virš 20 tūkstančių registruotų pranešimų, 10 tūkstančių oficialiai pripažintų nukentėjusiaisiais – 2013 m. tai sudarė daugiau nei 10 procentų bendro šalies nusikalstamumo.
„Nemažai nukentėjusiųjų pakankamai teigiamai vertino pareigūnų bendravimą su jomis, tačiau pasitaikė atvejų, kai jokios realios pagalbos taip ir nebuvo sulaukta“ – teigė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič. „Anot vienos nukentėjusiosios, pirmą kartą susidūrusi su policija jautė tyrėjos palaikymą ir supratimą, tačiau antrą kartą susidūrusi jau su kita tyrėja, norėjo, jos žodžiais tariant, tik bėgti, verkti, ir rėkti, nes sulaukė kaltinimų ir gana ciniško požiūrio."
Teisėsaugos pareigūnams trūksta aiškesnio reglamentavimo
Tyrimo metu kalbinti policijos pareigūnai, prokurorai ir teisėjai pažymėjo, kad vis dar trūksta aiškaus apsaugos priemonių reglamentavimo. Kai kurie jų atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiems asmenims nepakanka paramos baudžiamojo proceso metu – teisinio jų interesų atstovavimo, specialistų pagalbos, moralinio palaikymo.
Paramą artimųjų smurto aukoms – informaciją, konsultacijas, psichologinę, juridinę ir kitą pagalbą – teikia specializuotos pagalbos centrai. Jų darbuotojos pažymėjo, kad išlieka nemažai problemų su nukentėjusiųjų apsauga nuo pakartotinio smurto bei jų informavimu apie baudžiamojo proceso eigą.
Kitas žingsnis - Nusikaltimų aukų teisių direktyvos perkėlimas
„Veiksmingiau ginti tiek artimųjų smurto, tiek kitų nusikaltimų aukų teises galėtų padėti tinkamas Nusikaltimų aukų teisių direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje“ – tyrimo pristatymo metu kalbėjo ŽTSI atstovė Mėta Adutavičiūtė. „Direktyva siekiama, kad institucijų dėmesys būtų sutelktas ne tik į nusikaltusį asmenį ir jo patraukimą atsakomybėn, bet ir į nukentėjusį žmogų.“
2012 m. priimta Nusikaltimų aukų teisių direktyva siekia suvienodinti nusikaltimų aukų teisių apsaugos standartus Europos Sąjungoje. Ją perkelti į nacionalinę teisinę sistemą valstybės narės turi iki 2015 metų lapkričio mėnesio.