Tech & Rights

Norėdama užbaigti duomenų saugojimą, HCLU paduoda paslaugų teikėjus į teismą

Bandydama priversti Vengrijos Konstitucinį Teismą panaikinti neteisėtą įstatymą, Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga padavė du iš didžiausių šalies interneto ir telefono ryšio operatorių.

by Hungarian Civil Liberties Union

2014 m. balandžio mėnesį Europos Teisingumo Teismas (ETT) paskelbė Duomenų saugojimo direktyvą (suderinusią tam tikrų duomenų, generuojamų arba saugomų interneto ir telefono ryšio paslaugų teikėjų, saugojimo terminus bei nustačiusią valstybių narių galimybes pasinaudoti duomenimis) negaliojančia. Nepaisant to, Vengrijoje vis dar galioja duomenų saugojimą leidžiantis įstatymas. Tikėdamasi priversti Vengrijos Konstitucinį Teismą (KT) panaikinti šį neteisėtą įstatymą, Vengrijos pilietinių laisivių sąjunga (angl. „Hungarian Civil Liberties Union“ - HCLU) padavė du iš didžiausių šalies paslaugų teikėjų į teismą.

Vengrijos Elektroninių ryšių įstatyme yra numatyta, kad paslaugų teikėjai privalo šešis mėnesius saugoti telefono ir interneto ryšio srauto duomenis. Svarbu žinoti, kad ši taisyklė apima „tik“ duomenų saugojimo terminus, paskambinusio žmogaus tapatybę ir vietovę, susirašinėjimo dažnumą ir kitus tokio tipo duomenis, tačiau neapima susirašinėjimo turinio. Deja, net ir be šios informacijos likę duomenys leidžia tiksliai spręsti apie tų asmenų asmeninį gyvenimą, kasdienius įpročius, keliavimo būdą ir socialinę aplinką. Vadinasi, toks duomenų saugojimas yra rimtas kišimasis į su tuo susijusių asmenų privatų gyvenimą ir taip pat pažeidia su asmeninių duomenų apsauga susijusias pagrindines teises.

Tiek Europos, tiek šalies teisės aktuose duomenų saugojimas yra grindžiamas poreikiu kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu. Duomenų saugojimo taisykles nustatantis Vengrijos įstatymas, vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo paskelbtu sprendimu, taip pat neatitinka ir Vengrijos Konstitucijos reikalavimų, mat peržengia proporcingumo ribas. Vienas pagrindinių tai įrodančių argumentų - tai, kad saugomi yra visų asmenų duomenys, nepaisant to, ar jie yra susiję su rimtais nusikaltimais ar teroristine veikla.

Dėl Vengrijoje įvykusios teisinės sistemos ir ypač Konstitucinio Teismo jurisdikcijos reformos, HCLU negali tiesiogiai kreiptis į KT su prašymu nustatyti, ar duomenų saugojimo reikalaujantys teisės aktai neprieštarauja Vengrijos Pagrindiniam įstatymui (Konstitucijai). Iš tiesų tai prireiks labai ilgo proceso, susidedančio iš šių etapų:

1. HCLU raštu pareikalaus interneto ar telefono ryšio paslaugų teikėjų panaikinti saugomus srauto duomenis

2. paslaugos teikėjas atsisakys patenkinti prašymą dėl galiojančių Vengrijos įstatymų

3. HCLU iškels paslaugų teikėjoms bylas dėl duomenų ištrynimo

4. bylos nagrinėjimo metu HCLU paprašys teisėjo tiesiogiai kreiptis į KT: vienas šio žingsnio privalumų yra tai, kad juo galima pasinaudoti dar vykstant bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme, o Konstituciniam Teismui spręsti dėl paraiškos yra numatyti labai griežti laiko terminai (skubiai ir ne vėliau kaip per 90 dienų)

5. jei teisėjas atsisakys kreiptis į KT, tai pagal dabar galiojančius Vengrijos įstatymus HCLU neabejotinai bylą pralaimės ir duomenys nebus sunaikinti

6.bus pateiktas apeliacinis skundas, kurį HCLU taip pat praloš

7. HCLU pateiks prašymą Vengrijos Aukščiausiajam Teismui, ir tik kai baigsis ši procedūra...

8. ...ji pagaliau galės kreiptis į KT.

Visas procesas - nuo pirmo laiško išsiuntimo iki paraiškos pateikimo Konstituciniam Teismui, kurio nesaisto jokie laiko terminai nagrinėjant skundus dėl konstitucingumo - gali užtrukti iki dviejų ar trijų metų. Tikėtina, kad tuo metu Europos Sąjungoje bus priimti nauji šią sritį reglamentuojantys teisės aktai. Tai gali būti ne direktyva, o reglamentas, dėl kurio valstybės narės privalėtų taikyti vienodas taisykles, o Vengrijos įstatymą reikėtų panaikinti. Deja, HCLU nėketina sėdėti rankas sudėjus, kol įvyks tokiosų permainos.

Paslaugų teikėjų vaidmuo nėra akivaizdus. Paduoti du paslaugų teikėjus į teismą HCLU privertė būtinybė kreiptis į KT; problema susijusi ne su milžiniškus duomenų kiekius ne savo noru ir už didelę kainą kaupiančiais paslaugų teikėjais, vykdančiais įstatymų numatytas prievoles, o su pačiu reglamentavimu. Veikiausiai ir pačių teikėjų ši prievolė netenkina. Kita vertus, ne taip, kaip kai kuriais tarptautiniais atvejais, nė vienas iš paslaugų teikėjų nesutiko kartu kreiptis į teismą. Mobiliųjų ir interneto ryšio paslaugų teikėjai bei paslaugas internetu teikiančios kompanijos skirtingai vertina atskirų institucijų požiūrius: Elektroninio fronto fondas dirba būtent su šiuo klausimu.