EU Watch

Teisių apsauga ES: ko mes siekiame

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principai šiuo metu yra pavojuje. "Liberties" nori, kad Europos Komisijai pasinaudotų savo įgaliojimais ir atkurtų žmogaus teisių apsaugą visose ES valstybėse narėse.

by LibertiesEU

Kokią problemą norime išspręsti?

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principai šiuo metu yra pavojuje. Europos Sąjungoje tą geriausiai parodo Vengrija ir Lenkija, kurių vyriausybės, be kita ko, suvaržė aukščiausiųjų teismų nepriklausomumą, spaudos laisvę ir už demokratiją kovojančių NVO veiklą. Tačiau šių problemų pasitaiko vis dažniau – visoje ES mažinami teismų biudžetai, prieš NVO vykdomos šmeižto akcijos, vyriausybės bei įmonės kišasi į laisvos žiniasklaidos darbą.

Kodėl svarbu, kad „Liberties“ dirbtų šiuo klausimu?

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principai – tai kertinės žmogaus gyvybės ir taikos apsaugos priemonės. Po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybės nusprendė, kad negalima leisti pasikartoti tokiems siaubingiems žiaurumams prieš žmoniją. Jos sukūrė minimalius standartus, turėjusius užkirsti kelią vyriausybėms piktnaudžiauti savo galia. Kai kuriais iš šių standartų siekta apsaugoti žmogaus orumą, kaip antai teisė į gyvybę, kankinimo draudimas ir laisvė nuo savavališko sulaikymo. Kai kurie buvo sukurti siekiant užtikrinti tinkamą demokratinio proceso eigą, kad šalies valdžia atsižvelgtų į visų visuomenės narių nuomones, o žalinga propaganda negalėtų plisti. Tai apima teisę balsuoti, spaudos laisvę, teisę viešai protestuoti ir formuoti tokias organizacijas, kaip antai NVO. Kai kuriais standartais siekta apsaugoti teisinę valstybę, tuo tikslu įkuriant nepriklausomas vyriausybės priežiūros institucijas, kurių svarbiausios – teismai, į kuriuos visuomenė gali kreiptis prašydama juos apsaugoti.

Visi šie standartai yra įtvirtinti žmogaus teisių apsaugai skirtuose tarptautiniuose susitarimuose – tokiuose, kaip Europos žmogaus teisių konvencija. Šalys negali tapti ES narėmis, kol neparodo, kad savo įstatymais, politika ir institucijomis deramai įgyvendina šiuos standartus. Tačiau ES neturi daug priemonių, kuriomis galėtų priversti į Sąjungą įstojusias vyriausybes laikytis šių susitarimų. Mūsų lyderiai manė, kad tikimybė, jog į Sąjungą įstojusi šalis nusigręš nuo savo įsipareigojimų, yra tokia maža, kad tokiai problemai spręsti sukūrė tik vieną procedūrą (ES sutarties 7 straipsnį). O ja pasinaudoti taip sunku, kad niekas to dar nėra padaręs.

Ko sieks „Liberties“?

Kai kurios ES vyriausybės pripažįsta, kad Sąjungai reikia naujų įgaliojimų, kurie užtikrintų, kad valstybės narės laikosi savo pažadų. 2014 m. Europos Komisija sukūrė teisinės valstybės apsaugos mechanizmą. Ši procedūra leidžia Komisijai vykdyti tyrimus ir teikti rekomendacijas vyriausybėms, kurios rimtai apkarpo savo teismų nepriklausomumą. „Liberties“ nori, kad Komisija šia priemone naudotųsi nuosekliai: vyko tyrimas dėl padėties Lenkijoje, tačiau ne dėl padėties Vengrijoje. Negana to, „Liberties“ nenori, kad Komisija apsiribotų tik atakomis prieš teismus, bet atsižvelgtų ir į vyriausybių išpuolius prieš kitus už teisinės valstybės ir demokratijos standartų laikymąsi atsakingus veikėjus – žiniasklaidą, ombudsmenus ir NVO. „Liberties“ taip pat nori, kad Komisija taikytų ES teisės aktus žmogaus teisių standartų apsaugai, pavyzdžiui, remiantis laisvo kapitalo judėjimo taisyklėmis neleisti vyriausybėms blokuoti paramos nevyriausybinėms organizacijoms iš kitų ES šalių.

2015 m. ES Tarybos nariai pradėjo kasmet organizuoti teisinės valstybės principų dialogą, kuriuo siekta apsaugoti teisinės valstybės principus. Tačiau toks, koks jis yra dabar, šis mechanizmas nėra efektyvus. „Liberties“ nori, kad jo metu vyktų diskusijos apie žmogaus teisių padėtį kiekvienoje valstybėje ir kad kiekviena šalis gautų rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. „Liberties“ taip pat nori, kad Europos Parlamentas pats pradėtų vykdyti reguliarius dialogus kiekvienos šalies parlamentu dėl jų vyriausybių veiksmų teisių atžvilgiu.

Ilgainiui „Liberties“ norėtų reguliaraus stebėjimo proceso, kurio metu kiekviena ES šalis su Taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentu aptartų savo žmogaus teisių padėtį. JT ir Europos Taryb jau reguliariai vykdo ES vyriausybių stebėseną. ES nederėtų šios funkcijos dubliuoti. Vietoj to, naujasis procesas turėtų daryti spaudimą ES šalims, kad šios įgyvendintų JT ir Europos Tarybos institucijų pateiktas rekomendacijas. ES taip pat turėtų nebijoti taikyti 7 straipsnį ir skelbti sankcijas vyriausybėms.

Žinoma, tam, kad būtų galima priversti kurią tai vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus, vien tik tarptautinio spaudimo nepakanka. Atsižvelgdama į tai, „Liberties“ taip pat norėtų, kad ES remtų nacionaliniu lygmeniu veikiančias nevyriausybines organizacijas, siekiant supažindinti visuomenę su žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų svarba bei paaiškinti, kodėl šiuos dalykus reikia ginti. Daugiau informacijos šia tema rasite kitame mūsų straipsnyje ape „Liberties“ darbą NVO laisvių klausimais.