Kam yra tekę kreiptis į Lietuvos valstybės institucijas dėl informacijos, sutiks, kad ne visada institucijos ją teikia noriai. Pasitaiko, kad pateikiamas tik formalus atsakymas arba informaciją teikti išvis atsisakoma.
Neretai ir žurnalistams sudaromos įvairios biurokratinės kliūtys, apsunkinančios prieigą prie valstybės institucijų turimos informacijos ir neleidžiančios žurnalistams atlikti savo profesinių pareigų - teikti visuomenei tikslią ir kokybišką informaciją, bei padaryti tai laiku.
45% gyventojų Lietuvoje nesulaukia informacijos iš valstybės institucijų
Visuomenės nuomonės Lietuvoje apklausos taip pat rodo, kad gyventojai, prašę valstybės institucijų pateikti oficialią informaciją, 45% atvejų sulaukė nepilno ar jų netenkinančio atsakymo, o 7% atvejų atsakymo iš viso nesulaukė. Net 44% gyventojų Lietuvoje mano, kad valstybės neviešinamos ir neteikiamos informacijos dalis šiuo metu yra per didelė.
Ne visada norimą informaciją iš institucijų gauna ir žiniasklaida, kurios paskirtis - suteikti visuomenei tikslią ir kokybišką informaciją bei tą padaryti laiku. 2014 m. liepos mėnesio duomenimis, Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauta per 10 skundų iš įvairių žiniasklaidos priemonių, kuriuose žurnalistai skundėsi, kad valstybės institucijos jiems nesuteikė informacijos ir dėl to jie negalėjo įgyvendinti savo profesinių pareigų
Naujas tyrimas atskleidė poreikį tobulinti teisės aktus informacijos teikimo srityje
Šiandien, spalio 2 d., Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė pirmąją Lietuvoje apžvalgą „Teisė gauti informaciją Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“, skirtą institucijoms, turinčioms pareigą teikti informaciją, sprendžiančioms ginčus dėl informacijos, taip pat žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms ir Lietuvos gyventojams, norintiems geriau išmanyti bei veiksmingiau ginti savo teisę gauti informaciją.
„Teisę gauti informaciją reguliuojantis įstatymai Lietuvoje priimti daugiau nei prieš dešimtmetį. Nuo to laiko tarptautinė teisės gauti informaciją apsauga gerokai pažengė į priekį ir teisinis reguliavimas bei valstybės institucijų praktika Lietuvoje ne visada atitinka vėliausius šios srities standartus“ – apžvalgą komentavo ŽTSI atstovė Mėta Adutavičiūtė.
Daugiausiai dėmesio apžvalgoje skiriama žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų teisei gauti informaciją, kuri yra viešo intereso, bei visuomenės teisei tokią informaciją žinoti.
„ŽTSI ne kartą susidūrė su institucijų nenoru teikti informaciją, o didžiausią susirūpinimą kelia polinkis per dažnai remtis informacijos teikimo išimtimis, nurodant, kad prašoma informacija yra konfidenciali, privataus pobūdžio ar neteiktina dėl kitų priežasčių. Tokiu būdu visuomenė apskritai netenka bet kokios galimybės tokią informaciją sužinoti, net jeigu tokia informacija yra viešojo intereso ir svarbi visuomenei.“ – teigia ŽTSI atstovė. „Įvairiomis išimtimis galima lengvai piktnaudžiauti siekiant nuslėpti netinkamus ar neteisėtus institucijų ar pareigūnų veiksmus, todėl būtina tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje įtvirtinti saugiklius, kurie neleistų to daryti.“
Vienas iš pagrindinių pasiūlymų - įtvirtinti nacionalinėje teisėje Europos Tarybos Konvencijoje dėl teisės gauti oficialią informaciją ir Pasauliniuose nacionalinio saugumo ir teisės į informaciją principuose (Tshwane principai) numatytą "viršesnio viešojo intereso principą" ir vadovautis žalos viešojo intereso testu sprendžiant ginčus dėl informacijos neteikimo.