Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) pasekmės gali būti katastrofiškos.
Darbuotojams, kurie gali labiausiai nukentėti: priešingai, nei nurodoma Europos Komisijos 2013 m. poveikio vertinime (kuriame teigiama, kad vien Belgijoje bus sukurta 4,000 naujų darbo vietų), dėl TPIP Belgijoje darbo vietos netekti gali virš 60,000 asmenų.
Sveikatos priežiūros sektoriui, kuriam Belgija skiria 11,2% savo BVP, tačiau užtikrinta platų sveikatos draudimą visiems šalies piliečiams: ji pradės konkuruoti su JAV sistema, kur sveikatos priežiūrai skiriama 17,1% BVP, tačiau kuri yra itin neefektyvi ir kurioje apstu gerai žinomų socialinės neteisybės atvejų.
Vartotojams, kadangi gaminių standartai JAV yra gerokai laisvesni ir naudingesni tarptautinėms korporacijoms, kaip kad rodo kosmetikos pramonė: Europoje dėl pavojaus sveikatai yra draudžiama 1,300 gaminių, kai tuo tarpų kitapus Atlanto draudžiama tik 11.
Ginčų sprendimo mechanizmas
Lygiai taip pat neaišku, kokį poveikį TPIP turės aplinkosaugai ir plėtrai - ypač atsižvelgiant į tai, kad, sukūrus investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) mechanizmą, privatiems investuotojams bus suteikiama dar didesnė apsauga.
IVGS mechanizmas leis užsienio privatiems investuotojams paduoti šalis į teismą, jei šios priims įstatymus, kurie, investuotojo manymu, žalingi jo bendrovės numatytai investicijų grąžai. Tai apima ir standartus bei teises potenciailiai gerinančius socialinės gerovės ar aplinkosaugos įstatymus.
Ginčai per IVGS nagrinėjami privačiai, už Belgijos teismų sistemos ribų. Po investuotojų pergalės šalis galėtų likti su daug milijonų dolerių sudarančia skola. Tai - visiškai nepriimtina situacija, dėl kurios daugelis organizacijų ir reikalauja, kad tokio mechanizmo būtų atsisakyta. Kampanijos „NE IVGS“ (NO 2 ISDS) organizatoriai ragina europarlamentarus balsavimo metu mechanizmui nepritarti.
Duomenų apsauga
TPIP taip pat kelia klausimų dėl žmogaus teisių ir duomenų apsaugos. Žinių visuomenėje ar skaitmeninėje ekonomikoje duomenų prekyba - vienas svarbiausių komercinių klausimų Google, YouTube, Amazon ar kitoms panašioms tarptautinėms įmonėms. Tokios įmonės, kaip antai Axciom, jau ir taip turi 700 milijonų JAV ir Europos piliečių duomenis.
Pusė visų Europos šalių piliečių randasi duomenų registruose, dažnai - patys apie tai nežinodami. TPIP ir Sutarties dėl prekybos paslaugomis (SPP) - dar vienas ginčytinas susitarimas,dėl kurio deramasi slaptai ir kuriuo siekiama atlaisvinti paslaugas - kontekste Amerikos įmonių lobistai siekia panaikinti dabartines Europos duomenų apsaugos taisykles.
Jei jiems pavyks, tai vien tik dėl ekonominių priežasčių supančios laisvę, kuri tokia pat svarbi, kaip ir privataus gyvenimo gerbimas. Tai taip pat yra visiškai nepriimtina!
Pasitikėjimas abipus Atlanto
Prieš du metus - kai paaiškėjo milžiniškos NSA vykdytos duomenų vagystės - Belgijos eurparlamentaras ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą lyderis Guy Verhofstadt pareikalavo, kad TPIP gerbtų Europos piliečių teises.
Prieš daugiau nei metus, atsižvelgdamas į šias diskusijas, Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz paragino sustabdyti derybų procesą, o Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker patarė Amerikonams klausyti europiečių, o ne masiškai juos sekti.
Šiandien, vis dažniau aidint sekimo skandalams, reikalaujame skubiai išaiškinti šiuos klausimus. Reikalaujame nedelsiant sustabdyti TPIP derybų procesą - ši sutartis, nepaisant visų valdžios tikinimų, kelia rimtą pavojų Europos ekonominėms, socialinėms, kultūrinėms ir aplinkos apsaugos teisėms.