Elen Makdonald (Elaine McDonald) yra ribotos judėsenos, atsiradusios dėl negalios, asmuo. Ji be pagalbos negali naudotis tualetu ar kriaukle. 2007 m. kovo pradžioje Londono vietos valdžios institucija skyrė Elain naktinę priežiūrą. Tačiau 2008 m. lapkričio 21 d. ta pati institucija ją informavo, kad naktinė priežiūra jai nebebus teikiama, o vietoj to jai bus skiriamos sauskelnės ir vandeniui atspari paklodė. Taip besielgdama vyriausybė ketino sutaupyti 22,000 svarų per metus.
Ponia Makdonald pateikė skundą, pareikšdama, kad institucija netinkamai įvertino jos poreikius. Ji taip pat teigė, kad nutraukus teikti naktinę priežiūrą buvo pažeistas jos orumas, kas prieštaravo Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio saugomai teisei į asmens privataus gyvenimo gerbimą. Kai buvo nuspręsta jos skundą atmesti, ponia Makdonald šį sprendimą apskundė.
Sprendimas dėl žmonių su negalia paramos teikimo buvo dar kartą peržiūrėtas 2009 m. lapkričio - 2010 m. balandžio mėn. laikotarpiu. To pasekoje buvo nuspręsta, kad šiuo atveju sauskelnės tenkino ponios Makdonald sanitarinius poreikius. Belaukiant apeliacinio teismo sprendimo, ponia Makdonald susitarė su institucija, kad naktinė priežiūra jai bus teikiama keturias ar penkias naktis per savaitę, o jos partneris ja rūpinsis likusiomis naktimis. Apecialinis teismas nustatė, kad tuo laikotarpiu, kai ponia Makdonald gaudavo sauskelnes ir vandeniui atsparią paklodę, tai yra nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. lapkričio mėn., vietos valdžios institucija nevykdė savo įsipareigojimo teikti poniai Makdonald tinkamą priežiūrą. Tačiau teismas taip pat pripažino, kad vėlesnis susitarimas tarp ponios Makdonald ir institucijos šią neteisybę ištaisė. Dėl to nebuvo galima laikyti, kad skundas dėl 8 straipsnio pažeidimo yra pagrįstas. Aukščiausiasis Teismas taip pat atsisakė patenkinti skundą. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad visi ponios Makdonald poreikiai buvo pakankamai patenkinti. 2011 m. minėtoji vietos valdžios institucija visiškai nutraukė naktinės priežūros teikimą.
Ponia Makdonald tuomet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kaltindama vietos valdžios instituciją pažeidus 8 straipsnį kai ši nutraukė naktinės priežūros poniai teikimą, kartu teigdama, kad skiriant sauskelnes buvo pamintas jos orumą. Kaip ir jų kolegos Didžiojoje Britanijoje, Strasbūro teisėjai nustatė, kad teisė į privatų gyvenimą buvo be jokios abejonės pažeista 2008 m. lapkričio - 2009 m. lapkričio laikotarpiu (2014 m. gegužės 20 d. sprendimas, byla 4241/12). Teismas nematė jokios teisinės priežasties nutraukti anksčiau teiktos paramos teikimą, tad naktinės priežiūros nutraukimas 2008 m. buvo neteisėtas. Ieškovui buvo skirta 1,000 eurų kompensacija.
Tačiau teismas taip pat nustatė, kad naktinės priežūros teikimas po 2009 m. lapkričio 4 d. buvo nutrauktas teisėtai. Teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą pateisino valstybės ekonominiai interesai ir kitų šia paslauga besinaudojančių žmonių interesai. Teisėjai turėjo nuspręsti, ar toks pažeidimas buvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“, ypač atsižvelgdami į tai, kad pati būtinybė kilo dėl valstybės ekonominių interesų. Jie dar kartą pabrėžė, kad valstybių laisvė veikti socialinės globos, senyvo amžiaus žmonių globos ir sveikatos apsaugos srityse nėra labai ribojama, ypač kai tai susiję su finansavimo klausimais. Tad teisėjai nemanė, kad jų kompetencija jiems leidžia vertinti institucijos sprendimą dėl savo pačios biudžeto paskirstymo.
Galiausiai Teismas nustatė, kad vietos valdžios institucija (kuri pastoviai peržiūrėdavo savo sprendimą) ir teismai pakankamai įvertino pareiškėjos interesus, palygindami juos su kitų socialiai globojamų žmonių interesais. Teisėjai taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neprarado savo teisės būti aprūpintai - jai buvo nutraukta ankstesnės globos forma, kuri buvo pakeista kita, galbūt ne tokia patogia, tačiau ne ką mažiau veiksminga. Anot teismo, nusprendus nutraukti naktinės priežiūros teikimą pareiškėja nebuvo sudarytos tokios nepakeliamos sąlygos, kad būtų galima teigti, jog buvo pažeistos jos teisės. Tad Teismas nustatė, kad po 2009 m. lapkričio 9 d. nebuvo įvykdytas joks 8 straipsnio pažeidimas.
Teismas pabrėžė, kaip svarbu yra užtikrinti, kad valstybė, priimdama bet kokį sprendimą dėl socialinės paramos nutraukimo, visuomet atsižvelgtų į žmogaus orumą ir į asmens teisę į privatų gyvenimą, ir kartu pripažino, kad institucijos privalo visuomet laviruoti tarp vietinės bendruomenės biudžeto reikalavimų ir paskirų asmenų teisių ir poreikių.