Visi nori, kad niekas jų nešnipinėtų kasdieniame gyvenime. Tačiau veido atpažinimo technologijos iš mūsų atima šitą galimybę. Toks žmonių sekimas traktuoja kiekvieną kaip įtariamąjį ir griauna nekaltumo prezumpciją visuomenėje.
Šiek tiek laisvės tenka atsisakyti vardan saugumo. Bent jau taip sako valdžia.
Šios programos vos veikia
Tiesą sakant, abejotina, kiek iš tiesų veiksminga stebėsena remiantis veido atpažinimo technologija. Nėra konkrečių pavyzdžių, kaip ji leido užkirsti kelią teroro aktams – tačiau yra daugybė atvejų, kai ji privertė teisėsaugą vaikytis vėjus.
Nepaisant to, kad vis daugiau Europos šalių vykdo veido atpažinimu paremtą stebėseną, rezultatai daug nežada.
2017 m. Čempionų lygos finale Velse tokia stebėsena klaidingai „atpažino“ 2,297 asmenis. Jungtinės Karalystės policija Velso pietuose šią technologiją testavo nuo 2018 m. gegužės iki 2018 m. kovo. Sistema atrinko 2,685 galimus įtariamuosius, tačiau iš jų 2,451 buvo nesusiję žmonės.
Nepaisant šių rezultatų, valdžios institucijos ir toliau liaupsina veido atpažinimo technologijų tikslumą. Vokietijos (kurios vyriausybė planuoja technologiją įdiegti 14-oje oro uostų ir 134-iose traukinių stotyse) valdžia teigia, kad jis siekia 80 proc.
Tačiau vienos programišių-aktyvistų asociacijos teigimu, vyriausybė klaidina visuomenę. Jei visos trys veido atpažinimo sistemų kūrėjai dirbtų išvien, toks rezultatas būtų įmanomas, tačiau atskirai sistemų tikslumas neperkopia 68,5 proc.
Tačiau net jei programa ir pataikytų aštuonis iš dešimties kartų, tai būtų tiesiog nepriimtina. Įsivaizduokim, kad ji iš tiesų dar tikslesnė – net 99,99 proc. Na, klystų tik kartą iš 10,000 atpažintų veidų.
Iš 10 milijonų lėktuvų keleivių, net 99,99 proc. tikslumu programa suklys 1,000 kartų. Nepamirškit, kad ši technologija veikiausiai bus naudojama pačiose judriausiose vietose – oro uostuose, traukinių stotyse, prekybos centruose, vietose, kuriose yra didelis pėsčiųjų srautas.
Ką darys ES?
ES šiuo metu sprendžia, kaip reiktų reglamentuoti veido atpažinimo technologijas, tačiau dabar leidžia valstybėms narėms ir toliau diegti šias programas pagal galiojančias taisykles.
Sausio mėnesį nutekėjo ES baltosios knygos projektas, iš kurio sužinojom, kad Europos Komisija svarsto galimybę penkeriems metams uždrausti naudoti veido atpažinimo technologijas viešosiose vietose.
Draudimu siekiama duoti įstatymų leidėjams išsiaiškinti, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui tokiomis technologijomis. Tačiau net ir siūlomo draudimo metu bus galimos išimtys dėl saugumo, mokslinių tyrimų ir plėtros.
Žinant apie tokias išimtis, vargu, ar veido atpažinimo technologijos nebus taikomos oro uostuose ar kituose judriuose transporto terminaluose. Vyriausybės greičiausiai tvirtins, kad tai būtina saugumui.
Vis dėlto yra vilties, kad ateityje ES šį fenomeną vertins griežčiau. Komisijos pirmininko pavaduotoja skaitmeniniais klausimais Margrethe Vestager mano, kad veido atpažinimu paremtas sekimas pažeidžia BDAR (ES duomenų apsaugos teisės aktą).
Jei Europos Teisingumo Teismas pritars jos nuomonei, tai galėtų apriboti veido atpažinimo kamerų naudojimą nacionaliniu lygmeniu. Bet toks rezonansinis sprendimas mažai tikėtinas.
Privatumas – visų mūsų teisė
Privatumas yra visų žmonių pagrindinė teisė. Vyriausybė negali jos pažeisti, vos tik užsimano. Jei valdžios institucijos nori ką nors sekti, jos privalo pateikti įtarimą pagrindžiančių įrodymų, kad gautų leidimą pažeisti įtariamojo privatumą.
Kartais daugiausia žalos padaro būtent patys pasyviausi, nepastebimi mūsų teisių pažeidimai. Veido atpažinimu paremta stebėsena paverčia laisvą visuomenę policine valstybe. Valdžia gali fiksuoti jūsų judesius ir be žinios ar sutikimo saugoti jūsų duomenis. Tai neteisėta, neteisinga ir neleistina demokratinėje valstybėje.