Didžiosios Britanijos Parlamento nariai neseniai svarstė vyriausybės siūlomo Šiuolaikinės vergovės įstatymo projekto pakeitimą, kuris atkurtų namų ūkyje dirbantiems migrantams būtinas apsaugos priemones - priemones, kurias būtent ši vyriausybė ir panaikino 2012 m. balandžio mėnesį.
Anksčiau galiojusios Užsieniečio namų ūkio darbuotojo vizos leido į JK atvykusiems asmenims pereiti pas kitą darbdavį (tačiau ne į kitokio pobūdžio darbą), ir dėl to šie galėdavo pabėgti nuo išnaudojimo ir prievartos. Ne veltui Specialusis vidaus reikalų komitetas apie tą vizą kalbėjo kaip apie „pačią svarbiausią priemonę siekiant užkirsti kelią prievartiniam darbui ir prekybai tokiais darbuotojais“.
Tačiau nauja, 2012 m. įsigaliojusi vizų tvarka pririšo darbuotojus prie galimai blogų darbdavių - tokiomis „pririšančiomis“ vizomis garsėja šalys, kuriose vyrauja prasta žmogaus teisių - ypač moterų teisių - padėtis. Nenuostabu, kad paslaugų teikėjų atlikti tyrimai rodo, jog naujojoje sistemoje padaugėjo nusiskundimų dėl išnaudojimo, kas iš esmės prieštarauja įstatymo siekiams - kovoti su šiuolaikine vergove ir bausti šiuolaikinius vergvaldžius.
Šiuolaikinės vergovės įstatymo projektą turime priimti kaip progą atnaujinti šiai itin pažeidžiamai žmonių grupei būtiną apsaugą. Leidę namų ūkyje dirbantiems migrantams keisti savo darbdavį ir (dirbant) kas metus atnaujinti vizą, žengtume svarbų žingsnį siekiant užkirsti kelią šiuolaikinei vergovei - žmonės galėtų siekti teisingumo nebijodami deportacijos.
Kaip jau pripažino Jungtinis komitetas dėl Šiuolaikinės vergovės įstatymo projekto, 2012 m. pasikeitusi politika tik „sustiprino vergvaldį prieš jo auką.“ Pats laikas šią pusiausvyą išlyginti.