Tech & Rights

ESTT išaiškina migrantų sulaikymo gaires

Teismai privalo atsižvelgti į švelnesnes alternatyvas migrantų suėmimui - taip ES Teisingumo Teismas nutarė Sudano piliečio, kurio suėmimas Bulgarijoje tęsėsi nepaisant to, kad buvo galima taikyti minėtąsias alternatyvas, byloje.

by Polish Helsinki Foundation for Human Rights

Dėl nesugebėjimo pateikti jokio galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento 2013 m. rugpjūčio mėnesį Bregove, Bulgarijoje buvo sulaikytas į Serbiją bandęs patekti Bashir Mohamed Ali Mahdi. Jis teigė esąs Sudano pilietis. Sulaikytasis buvo nugabentas į Busmantsi sulaikymo centrą, iš kur jis vėliau turėjo būti išsiųstas iš šalies.

Praėjus dviems dienoms po sulaikymo, ponas Mahdi pasirašė dokumentą, kuriame sutiko savanoriškai grįžti į Sudaną. Tuomet Bulgarijos institucijos kreipėsi į Sudano vyriausybę su prašymu padėti tvarkyti deportacijos procesui užbaigti būtinus p. Mahdi asmens tapatybes dokumentus - tačiau gavo atsakymą, kad Sudanas neketino ponui Mahdi (kuris iki to laiko spėjo pakeisti savo nuomonę ir panaikinti anksčiau duotą sutikimą) išduoti kelionės dokumentų.

Nepaisant alternatyvų, sulaikymas užsitęsė

P. Mahdi pasiliko Busmantsi sulaikymo centre. Viena bulgarė davė rašytinę priesaiką, teigdama, kad ponui Mahdi Bulgarijoje bus suteikta pastogė ir pragyvenimo šaltinis, tačiau - kaip ir kiti variantai, kaip paleidimas į laisvę su įsipareigojimu kas mėnesį pranešti apie būklę Vidaus reikalų ministerijai - tai buvo atmesta dėl to, kad p. Mahdi į šalį buvo patekęs neteisėtai, neturėjo leidimo ten gyventi ir jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas, o už bandymą kirsti sieną ir patekti į Serbiją jam taip pat grėsė baudžiamoji atsakomybė.

Kadangi pradinio sulaikymo šešių mėnesių terminas artėjo prie pabaigos, Bulgarijos institucijos 2014 m. vasario mėn. pradėjo teismo procesą, siekdamos pratęsti jo sulaikymą dėl galimo bandymo išvengti atsakomybės ir nenoro bendradarbiauti. Tačiau, Bulgarijos teismo nuomone, kai kurios atitinkamų ES teisės aktų nuostatos nebuvo pakankamai aiškios, ir buvo nuspręsta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

ESTT išaiškina teismo pareigas sulaikymo bylose

ESTT teigimu, teismas, svarstydamas, ar patenkti prašymą dėl pradinio sulaikymo laikotarpio pratęsimo, privalo gebėti atsižvelgti į visas su byla susijusias aplinkybes ir dėl jų priimti sprendimą. Institucijos privalo klausyti teismo nutarimo, ir jis gali pakeisti jų pačių anksčiau priimtą sprendimą.. Teismas taip pat privalo gebėti skirti švelnesnę bausmę ir rinktis iš kitų variantų - nuo sulaikymo pratęsimo iki sulaikytojo paleidimo į laisvę.

ESTT taip pat nurodė, jog vien tai, kad asmuo neturi tapatybę patvirtinančių dokumentų, savaime nepateisina sulaikymo pratęsimo - tai, kad p. Mahdi neturėjo asmens tapatybės bei leidimo gyventi dokumentų, nebuvo pakankamai svari priežastis jo sulaikymui pratęsti. Negana to, teismas nustatė, kad net ir tuo atveju, kai yra pagrindo toliau tęsti asmens sulaikymą, bet koks pratęsimas negali viršyti 12-os mėnesių.

„Nepakankamai bendradarbiavo“

Teisingumo Teismas taip pat atsakė į Bulgarijos nusiskundimą dėl to, kad „trečios šalies pilietis nepakankamai bendradarbiavo“. Teismas nustatė, kad pagal direktyvą p. Mahdi elgesys galėjo prilygti „nepakankamam bendradarbiavimui“ tik tuo atveju, jei šis tiesiogiai trukdė vyriausybės pastangoms ir gaišino su jo atveju susijųsį procesą. Nacionaliniai teismai turi spręsti dėl jo elgesio ir bendradarbiavimo stokos.

Tiesa, ESTT taip pat pripažino, kad valstybės narės neprivalėjo išduoti leidimų gyventi trečių šalių piliečiams vien dėl to, kad šie jų neturi. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad leidimo gyventi neturėjimas nėra priežastis tęsti asmens sulaikymą, Teismas nurodė, jog jei konkrečiu atveju yra galima pateisinti asmens paleidimą į laisvę, valstybė turi mažų mažiausiai trečios šalies piliečiui išduoti raštišką jo statuso patvirtinimą.