Tech & Rights

Teismas išteisino gelbėjimo laivo "Sea-Watch 3" kapitonę

Europos visuomenė vėl suskaldyta dėl prieštaringai vertinamo laivo "Sea-Watch 3" ir jo kapitonės sulaikymo. Tačiau jų veiksmai buvo teisėti - tas dabar neabejotina.

by Jascha Galaski

Vos prieš kelias savaites laivas „Sea-Watch 3“ išgelbėjo 52 migrantus Libijos pakrantėse. Artimiausi saugūs uostai buvo Lampedūzoje (Italija) ir Maltoje, tačiau abiejų valdžią atsisakė įsileisti laivą.

Įgula ir išgelbėtieji buvo priversti daugiau nei dvi savaites dreifuoti tarptautiniuose vandenyse, kol bus suteiktas leidimas teisėtai įplaukti į uostą.

Įgula nusprendė nepaisyti draudimo tik tada, kai sąlygos laive tapo nehumaniškos ir išgelbėtieji ėmė svarstyti savižudybę.

Laivo kapitonė Carola Rackete buvo suimta, jai pareikšti kaltinimai dėl pasipriešinimo ar išpuolio prieš karo laivus, taip pat pradėtas tyrimas dėl prisidėjimo prie nelegalios migracijos.

Didžiam visų manančių, kad gelbėti žmones nelaimėje yra mūsų teisė ir pareiga, džiaugsmui, ji po keturių dienų buvo paleista į laisvę

Teisėja išteisino Carola Rackete

Teisėjos Alessandra Vella nuomone, Rackete pasipriešinimas valdžiai buvo pagrįstas, mat kapitonė buvo įpareigota gelbėti gyvybes jūroje.

Italijos teisėja pareiškė, kad Lampedūzos uostas buvo tinkamai parinktas išsilaipinimui, nes Libijos ir Tuniso uostai nėra saugūs.

Kiti saugūs uostai (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Maltoje ar Maroke) paprasčiausiai buvo per toli – pagal tarptautinę jūrų teisę, išgelbėti asmenys turi būti nugabenti į artimiausią saugų uostą.

Juoda dėmė visai Europos Sąjungai

Tai, kas nutiko „Sea-Watch 3“ ir kitiems gelbėjimo laivams, yra juoda dėmė visai ES. Dublino reglamentas, nustatantis už naujai atvykusių asmenų prieglobsčio prašymų svarstymą atsakingą valstybę narę, nesąžiningai užmeta pernelyg didelę naštą ant Italijos pečių.

Reikia, kad kitos valstybės narės rodytų daugiau solidarumo. „Norinčiųjų koalicija“, paremta savanorišku valstybių narių sprendimu priimti migrantus ir pabėgėlius, kiekvieną atplaukusį laivą svarsto atskirai. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje reikia aiškaus ir sąžiningo išlaipinimo ir relokacijos mechanizmo.

2012 m. Europos Sąjungai buvo įteikta Nobelio taikos premija už nuopelnus kovojant už žmogaus teises. Šios teisės priklauso visiems – jų galiojimas nesibaigia už Europos ribų.