Daugiausiai stereotipų – dorinio ugdymo vadovėliuose
Nepaisant to, kad tradiciniai lyčių stereotipai buvo pastebėti visų analizuotų mokomųjų dalykų vadovėliuose: dorinio ugdymo (etikos ir tikybos), lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos, biologijos, gamtos mokslų, geografijos ir muzikos, ypač dideli lyčių vaizdavimo skirtumai pastebėti viename katalikų tikybos vadovėlyje. Berniukai, vaikinai, vyrai, senoliai jame beveik visuomet atlieka pagrindinius, aktyvius vaidmenis.
Ataskaitoje pažymima, jog vyriškos lyties personažai pasižymi atliekamų vaidmenų įvairove – jie sportuoja, domisi įvairiais dalykais, nepaklūsta taisyklėms, pataria, keliauja, garbingai elgiasi ir pan. Etikos vadovėliuose vyriški personažai dažniau užsiima vieša veikla.
Moteriškos lyties veikėjos daugiau vaizduojamos kaip antraeilės, veikiančios šalia pagrindinių veikėjų – vyrų. Pavyzdžiui, jos būna tos, kurios rūpinasi ir guodžia. Pagrindiniai vaidmenys moteriškos lyties veikėjoms teko tik mažiau nei penktadalyje pateiktų istorijų.
„Vyras privalo mokėti apsiginti. Vyras turi atsakyti už savo poelgius.”, „Aliuk, tu nepyk ant manęs ir būk vyras – neverk, – sakau jam, puikiai žinodamas, kad jis nukentėjo per mane.“, „Labiausiai norėjau, kad (mašina) būtų balta ir kad visa klasė matytų, kaip aš sėdu tartum kokia princesė į savo tėvo mašiną <...>.“ – tokiomis situacijų ištraukomis dalinamasi tyrimo ataskaitoje.
Geografijos, istorijos vadovėliuose – vyriškos lyties veikėjų pasiekimai
Analizuojant geografijos mokymo priemonės, pastebėta, kad ten dominuoja vyrų veikėjų žygdarbiai bei pasiekimai. Tuo tarpu istorijos vadovėliuose pastebėta tendencija, kad, vardijant istorines figūras, tarp kurių įprastai ir objektyviai dominuoja vyrai, nepaminima nė viena moteris. Dėl to gali formuotis klaidingas įspūdis, kad moterų indėlio į istorijos kūrimą apskritai nėra.
Taip pat nustatyta, kad, nepaisant pozityvių išimčių, mokymo priemonėse pasitaiko tekstų, kuriuose moterys minimos, bet nenurodomi jų vardai, jos pačios yra nuasmeninamos.
Visose vertintose mokymo priemonėse nebuvo rasta nė viena LGBT+ asmenų reprezentacija tiek kalbant apie bendruomenės pasiekimus, tiek apie pilietines teises ir jų raidą.
Kaip teigiama rekomendacijų skiltyje, „tam, kad mokinius pasiektų kokybiška, į žmogaus teisių principų įgyvendinimą orientuota mokomoji medžiaga, svarbu, kad švietimo politikos formuotojai bei įgyvendintojai matytų lyčių lygybę kaip pamatinį bei prioritetinį principą ir kurtų nuoseklią jo įgyvendinimo strategiją.“
Daugiau: https://bit.ly/2Z20dXf