Lietuvos nacionalinis transliuotojas Lietuvos radijas ir televizija (LRT) pradėjo rodyti naują laidą „Spalvos“, kuria kūrėjai siekia visuomenei parodyti skirtingus žmonių gyvenimus, mažinti kylančią stigmą. Palietę kol kas dar jautrią Lietuvoje tos pačios lyties porų santuokos ir vaikų įsivaikinimo temą, laidos „Spalvos“ kūrėjai sulaukė grasinimų, įžeidinėjimų ir buvo apkaltinti drauge su nacionaliniu transliuotoju nusižengę įstatymui.
Organizavo protestą prieš LGBTQ+
Lapkričio pradžioje, prieš LGBTQ+ nusiteikusi visuomenės grupė organizavo protestą prie Lietuvos nacionalinio transliuotojo. Pasipiktinusi grupė teigė, jog laidos apie du homoseksualus tėčius turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešos informacijos poveikio, tad, anot jų, toks turinys negalimas rodyti nepilnamečiams. Dėl kilusio visuomenės grupės nepasitenkinimo, nacionalinio transliuotojo komisija ėmėsi svarstyti šios laidos likimą.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas: tokia laida yra vertinga visuomenei
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, reaguodamas į tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje buvo svarstoma, ar paskelbiant reportažą „Spalvos. Gėjai tėčiai“ nebuvo paskleista informacija, daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams, šiuo klausimu pateikė poziciją Lietuvos radijo ir televizijos reguliavimo komisijai. Institutas atkreipė komisijos dėmesį į šiuos aspektus:
Pirma, įstatymo nuostata, ribojanti informaciją, kuria „skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ yra itin abstrakti ir neaiški, todėl jau savaime sudaro prielaidas savavališkai riboti konstitucinę saviraiškos laisvę. Į tai dėmesį atkreipė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas.
Antra, pagal Lietuvos Konstituciją ginamos ne tik šeimos, kylančios iš Lietuvoje įregistruotos santuokos, bet ir, pavyzdžiui, vienalytės, santuokas užsienio valstybėse sudariusios šeimos. Be to, atsižvelgiant į Konstituciją įtvirtintą diskriminacijos draudimą, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas neturi būti naudojamas siekiant palaikyti visuomenėje įsitvirtinusias diskriminacines nuostatas vienalyčių porų atžvilgiu.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vienalytės poros Lietuvoje neturi galimybės teisiškai įtvirtinti šeimos santykių, nagrinėjamas reportažas, kuriame pristatomos šeimos santykius įteisinę vienalytės poros, vertintinas kaip svarbus indėlis į diskusiją visuomenei aktualiais vienalyčių asmenų teisių užtikrinimo klausimais. Aplinkybė, kad reportaže rodytos poros augina surogatinių motinų pagimdytus vaikus, sudaro tik vieną iš reportažo aspektų, pristatomų greta tokių temų kaip vienalyčių porų galimybė sudaryti santuoką, artimųjų požiūris į vienalytes šeimas ar stereotipas dėl vyrų negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais.
Instituto nuomone, portale paskelbtas reportažas „Spalvos. Gėjai tėčiai“ laikytinas vertingu indėliu į viešąją diskusiją teisės į pagarbą šeimos gyvenimui klausimais, taip prisidedant ir prie visuomeninio transliuotojo misijos įgyvendinimo – užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Šios informacijos sklaidos ribojimai būtų konstituciškai nepagrįsti ir pažeistų tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus saviraiškos laisvės apsaugos srityje.
Komisijos sprendimas teigiamas
Lietuvos radijo ir televizijos komisija iš viso gavo skundus iš 15 fizinių asmenų. Jie prašė įvertinti, ar laidoje nepažeidžiamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, numatantis draudimą propaguoti netradicinius seksualinius santykius. Žmogaus teisių stebėjimo institutas džiaugiasi, nes komisija beveik vienbalsiai laidoje „Spalvos. Gėjai tėčiai“ nusprendė, kad nėra pažeidimo dėl internete rodytos laidos apie gėjų tėvystę.