Tech & Rights

Rumunijos slaptosios tarnybos masinio sekimo projektui užsitikrino 25 mln. eurų dydžio ES paramą

Rumunijos žvalgybos tarnyba už ES milijonus įrengs šalies gyventojų masinio sekimo sistemą.

by The Association for the Defense of Human Rights in Romania – the Helsinki Committee

Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija - Helsinkio komitetas atviru laišku kreipėsi į šalies ir Europos institucijas, išreikšdamos savo susirūpinimą dėl Europos lėšomis Rumunijos žvalgybos tarnybos (SRI) įgyvendinamo masinio sekimo projekto.

Projektas už 25 milijonus ES skirtų eurų ketina pirkti programinę įrangą ir aparatūrą, kuria seikiama „sutvirtinti, užtikrinti informacinių sistemų sąveiką tarpusavyje.“

„ SII Analytics“ projekto tikrasis tikslas - masinis sekimas, kadangi jo dėka SRI bei kitos viešosios institucijos galės be apribojimų prieiti prie milžiniško masto „Didžiojo brolio“ sistemoje kaupiamus ir į ją integruojamus duomenis. Nėra jokių konkrečių garantijų, kad bus gerbiamos piliečių pilietinės teisės, ir SRI bei kitos valstybinės įstaigos prie asmens duomenų galės prieiti be apribojimų. Taigi, šis projektas - tai vartai į labai rimtą pagrindinių teisių apribojimą.

Pateikiame pagrindines problemas su šiuo projektu:

1. Sujungus duombazes, stebėsena bus bendra

Projekto tikslas - kaupti duomenų rinkinius iš visų pagrindinių valstybės institucijų ir sudaryti galimybę vykdyti jų išplėstinę paiešką, kas leistų ieškoti konkrečios informacijos apie bet kurį pilietį ar gyventoją.

Projekte yra numatyta „elgesio analizė“, pagal kurią SRI gali sukurti bet kurio piliečio, įskaitant ir būsimus parlamentarus, teisėjus, prokurorus ar verslininkus, „gero elgesio“ istoriją (sudarytą iš visų vyriausybės duombazių surinktų duomenų).

Tai, savo ruožtu, gali būti panaudota bet kokiam tikslui ir susieta su informacija iš kitų duomenų bazių ar kita vieša informacija (pavyzdžiui, su informacija iš „Facebook“ paskyrų), kas lemtų individualių paskyrų atsiradimą.

2. Jokių garantijų, tikėtina, kad bus piktnaudžiaujama

Apjungusi duomenų bazes SRI galės nekontroliuojamai prieti prie bet kokios bet kurio piliečio informacijos. Šiuo metu Rumunijos įstatymai tokios prieigos nereglamentuoja - SRI įstatymas buvo priimtas dar 1991 metais ir tinkamai neužtikrina , kad įgaliojimais nebūtų kaip nors piktnaudžiaujama. Negana to, nėra numatytas joks žalos atlyginimas ar drausminės priemonės.

Pavyzdžiui, remiantis šiuo projektui, informaciją apie piliečius galima gauti iš daugybės (net 750) terminalų, tad iš esmės bet kuris iš daugiau nei 1000-io prie šios sistemos prieiti galinčių žmonių gali tokia informacija nekontroliuojamas slapta naudotis bet kokiais tikslais (net asmeniniais).

3. ES lėšos naudojamos europietiškų teisių apribojimui

184-ių puslapių ilgio projekto pasiūlymas buvo pateiktas 2016 m. birželio 9., praėjus vos dienai po to, kai buvo paskelbtas konkursas dėl finansavimo. Jis buvo neįtikėtinai greitai patvirtintas nepaisant to, kad Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius (teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą). SRI jau paskelbė reikalingos technikos ir programinės įrangos viešuosius pirkimus.

4. E. vyriausybė ir užslėptas projekto tikslas

Įstatymai nenumato jokios SRI kompetencijos e. vyriausybės srityje ar vaidmens „plėtojant viešojo sektoriaus mokėjimų dubliavimo prevencijos, nustatymo ir mažinimo priemones“. Projekto veiksmai apima būtent šias sritis.

Iš tam tikrų projekto elementų (žr. šiuos aiškinamojo dokumento skyrius: „Veido bruožų atpažinimas“ ir „Pranešimų perėmimas“) taipogi susidaro įspūdis, kad projektas iš tiesų turi ir kitą, slaptą siekį - pradėti masinį šalies gyventojų sekimą.

Be to, sistemoje yra numatytos veido bruožų atpažinimo funkcijos ir apie 50-60 milijonų (paso arba asmens tapatybės kortelės) nuotraukų duomenų bazė, prie kurios SRI galės bet kada ir bet kokiu tikslu prisijungti. Oficialiai visa tai reikalinga „sukčiavimo prevencijai“.

Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija - Helsinkio komitetas ir dar trys NVO raštu kreipėsi į šalies ir Europos pareigūnus, ragindamos juos sustabdyti viešųjų pirkimų procesą.

Tuo pačiu signatarai atkreipia dėmesį į būtinybę numatyti papildomą reikalavimą Europos finansavimui gauti - draudimą naudoti gautas lėšas žmogaus teisių ribojimui. Signatarai taip pat pabrėžė, kad šalyje reikia pradėti viešą diskusiją apie SRI vaidmenį Rumunijos visuomenėje, taip pat apie priemones, skirtas kovoti su su piktnaudžiavimu ir didinti institucijų skaidrumą.

Signatarai

ActiveWatch

Rumunijos žmogaus teisių gynybos asociacija - APADOR-CH

Technologijų ir interneto asociacija - ApTI

Juridinių išteklių centras

Su atviru laišku rumunų k. susipažinti galima čia, o ApTI techninių specifikacijų analizę rasite čia (irgi rumunų k.)