Rumunijos žvalgybos tarnybą (SRI) atstovaujantis generolas Dumitru Dumbravă praeitą savaitę susitiko su Deputatų Rūmų Informacijos ir komunikacijų technologijų komisija. Susitikimo metu jis išdėstė SRI poziciją interneto reguliavimo Rumunijoje klausimu, išaiškindamas, kodėl SRI nusprendė pateikti elektroninio saugumo įstatymo projektą.
Pasak generolo Dumbravă, virtualioji tikrovė, kurioje gyvename, jau nebegali laukti ligi tol, kol parlamente baigsis ilgi debatai. „Kiekvieną sekundę internetu pradeda naudotis aštuoni nauji vartotojai, o 18-a tampa įvairių apgavysčių internetu aukomis. Kas 24-ias valandas sukuriama 250,000 kenksmingų kodų. Šiandien trojano virusu gali užsikrėsti 1,2 milijardo asmeninių kompiuterių. Galime būti kantrūs, tačiau nei mūsų tikslas, nei virtualioji erdvė nėra pasiruošę mūsų laukti. Kiek žmonių nukentėjo per visas dvi savaites trukusių pokalbių apie šį įstatymą sekundes?“, - klausė jis.
Elektroninio saugumo įstatymo projektas numato galimybę be teisėjo leidimo apieškoti asmens kompiuterį, net jei pats asmuo nėra nusikaltęs. Jei šis įstatymas bus priimtas, nekalti žmonės turės mažiau teisių ir garantijų - galbūt net mažiau, nei nusikaltėliai. Kitaip tariant, įstatymas norėtų, kad žvalgybos tarnybos vykdomas nuolatinis sekimas pakeistų loginį mąstymą ir sveiką protą.
SRI vadovo teigimu, tai, kad SRI bet kada galės sužinoti užkrėstuose kompiuteriuose laikomus prisijungimo duomenis, yra visai normalu, mat šie kompiuteriai dėl virusų gali be vartotojo žinios būti naudojami vykdant elektroninius nusikaltimus. Generolas Dumbravă taip pat paminėjo, kad, jo nuomone, teisėjo leidimas nėra būtinas, nes „jei neši savo kompiuterį į taisyklą, tau nereikia pirma eiti pas teisėją ir prašyti, kad šis leistų meistrui jį atidaryti.“
Parlamentaras Vasile Oajdea: „Tai, ką siūlote, kiek primena išžaginimą“
Dan Diaconescu įsteigtos liaudies partijai (PP-DD) priklausantis parlamentaras ir IT komisijos pirmininkas Vasile Oajdea, išgirdęs generolo Dumbravă pasisakymus, sakė:
„Kai kompiuteris yra nešamas į taisyklą, žmogus prisiima riziką. Visi asmenys turi teisę daryti su savo asmeniniu kompiuteriu ką nori; tai kiek skiriasi nuo atvejo, kai kažkas bando į jį įsilaužti jėga. Tai, ką siūlote, kiek primena išžaginimą. Kodėl dabar gatvėje nepaklausus kokios merginos, ar ji sutinka su tuo, kad būtų apžiūrėta?“
SRI atstovas, „Cyberint“ centro vadovas Florin Cosmoiu aiškino parlamentarams, kad griežta asmeninių kompiuterių stebėsena taip pat pagerintų Rumunijos reputaciją pasaulyje:
„Daug nacionalinės svarbos neturinčių privatiems subjetams priklausančių kompiuterių ir infrastruktūrų yra apkrėsti ir išnaudojami - be savininkų sutikimo - vykdant elektroninius išpuolius prieš Rumuniją ar kitas valstybes. Įstatymas numato daugybę vartotojus įpareigojančių priemonių - šie privalo iš savo kompiuterių pašalinti nustatytus virusus.“
Konservatorius Ion Diniţă: „Rumunija - antra po Indijos pagal labiausiai darbui su kompiuteriais būtinu intelektu Dievo apdovanotus žmones valstybė“
Komisijos narių požiūriai skyrėsi - vieni visiškai pritarė būtinybei reguliuoti internetą, kiti negailėjo kritikos SRI teiginiams. Sužinojęs apie tai, kad Rumunijos reputaciją „žaloja eletroniniai nusikaltimai“, konservatorių partijai priklausantis parlamentaras Ion Diniţă primygtinai reikalavo priimti įstatymą, kad internetu nebegalėtų naudotis neigiami veikėjai ir nebūtų teršiamas šalies įvaizdis. Taip turėtų būti pasielgta, kadangi „Rumunija - antra po Indijos pagal labiausiai darbui su kompiuteriais būtinu intelektu Dievo apdovanotus žmones valstybė, o tokios sąlygos reikalauja gerų įstatymų, skatinančių tik tai, kas yra gerai, mat tai, kas blogai, na, patys žinote.“
Susirinkime taip pat dalyvavę organizacijų „APADOR-CH“, „ApTI“ ir „Active Watch“ atstovai pasiūlė įstatymo projektą pakeisti (Elektronio saugumo įstatymo projekto pakeitimai). Jie parodė, kad nepaisant to, kad ES valstybės susiduria su lygiai tokiais pačiais kibernetinės erdės pavojais, kaip ir Rumunija, dauguma jų yra labiau linkusios į savo eletroninio saugumo strategiją žiūrėti konservatyviai ir nepriėmė su interneto naudojimu susijusių įstatymų. Pilietinė visuomenė prašė, kad įstatymo projekto nepatvirtintų - bent jau iki tol, kol šioje srityje nėra europinės direktyvos. Dauguma Rumunijos parlamentarų kartu su SRI atstovais teigė, kad gairių iš Briuselio laukti nėra ko, ir tikino, kad protingo įstatymo paruošimui ir paskelbimui Rumunijoje yra užtektinai specialistų.
Generolas Dumbravă: „Apsaugokime internetą, kuris priklauso mums visiems, ne Rumunijos valstybei“
Norėdamas geriau paaiškinti, kodėl šis įstatymas yra būtinas, generolas Dumbravă palygino naudojimąsi internetu su automobilio vairavimu:
„Įsivaizduokite, kad internetas yra kelių sistema, kuria naudojasi valstybei priklausantys automobiliai - gaisrinė, kariuomenė, policija - ir taip pat privačių asmenų automobiliai. Kaip atrodytų, jei Kelių kodeksas būtų taikomas tik valstybinėms institucijoms dėl to, kad privatūs asmenys automobilius pirko už savo pinigus, o tai jiems leidžia daužytis į gaisrinės automobilius ar į greitąsias? Žinoma, privačių asmenų nesaisto tokie pat įsipareigojimai, kaip valstybės institucijas; tačiau naudojantis viešu keliu - ar internetu - kyla tam tikri įsipareigojimai. Apsaugokime internetą, kuris priklauso mums visiems, ne Rumunijos valstybei. [...] Nematau nieko bloga, jei bus reguliuojama nedidelė šiuo metu kiek netvarkingos srities dalis; jei mūsų požiūris būtų nepakitęs nuo amžiaus pradžios, vis dar važinėtume karietomis. Dabar galime vairuoti saugiai - bet, kartoju, taip yra tik todėl, kad automobilių savininkai privalo kas du metus atlikti techninę apžiūrą, automobilį tvarkyti; man nepatinka, kad už tai turiu mokėti, bet jei tai daroma dėl saugumo ... Savo automobilį registruoju dėl to, kad smagu žinoti, kas sėdi už vairo.“
Nacionalinės liberalų partijos parlamentaras Daniel Iane teigė:
„Internetą išrado civiliai gyventojai. Internetas nėra „ARPANET“ [interneto pirmtakas, „DARPA“ karinis tinklas], keliai priklauso ne kariškiams, o civiliams. Skirtumas tame, kad kariuomenė pradėjo naudotis mūsų keliais. Aš suprantu, ką bandote pasakyti, ir jau sakiau, kad palaikau... ne interneto, o to, kaip juo naudojasi civiliai ir valstybės institucijos, reglamentavimą. Antra, jums leidus, leiskite mums užsiimti politika ir politiniais teiginiais. Jūs buvote pakviestas čia kaip specialistas - mes jums mokame, mes jus apklausiame, jūs mums atsakote, bet jūs neturite teisės spręsti.“
Ponas Iane primygtinai bandė sužinoti iš SRI atstovų ar šis įstatymo projektas buvo pateiktas dėl to, kad susiklostė kažkokia ypatinga padėtis ar kilo neišvengiama grėsmė, ar dėl to, kad tai buvo ilgalaikės SRI darbotvarkės dalis.
-Daniel Iane: „Kaip suprantu, mūsų šaliai kilo didelė grėsmė. Ar galite išvardinti pavojus, o gal visa tai - tik prevencinės priemonės, kurių privalome imtis norėdami išvengti problemų? Kadangi jūs pasiūlėte šį įstatymą, koks didelis šis pavojaus?“
-Florin Cosmoiu,„Cyberint“ ir SRI atstovas: „Kibernetinėje erdvėje jau daugybę metų egzistuoja pavojų, nuo 2006 m. elektroninio saugumo klausimas svarstomas Aukščiausioje krašto apsaugos taryboje (rum. „Consiliul Suprem de Apărare a Ţării“ - CSAT). Problema egzistuoja ir sprendimų priėmėjai buvo supažindinti su visais jos aspektais; taip ir buvo prieita prie šios strategijos ir būtinybės parlamentui šį įstatymą patvirtinti.“
-Daniel Iane: „Vadinasi, tai - darbotvarkės klausimas?"
-Florin Cosmoiu: „Taip, ir aš labai su juo sutinku!“
Komiteto susitikimą užbaigė pirmininkas Vasile Oajdea, pažadėdamas, kad dėl pilietinės visuomenės siūlomų pakeitimų vyks balsavimas, o įstatymas bus priimtas laikantis teisingos teisės aktų priėmimo tvarkos ir taps „geru, racionaliu įstatymu, kuris nesikėsins į piliečių privatumą.“