2007 m. Bukarešte trys policininkai užpuolė Serban Marinescu. Šiandien, praėjus 8-iems metas, nė vienas iš jų nebuvo nuteistas už smurtą. Jie ir toliau dirba teisėsaugoje.
Rumunija dar kartą susilaukė priekaištų dėl policijos smurto prieš piliečius, šį kartą - 2015 m. gruodį paskelbtame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Serban Marinescu prieš Rumuniją.
Pasivažinėjimas taksi
2007 m. birželio 2 d. Serban Marinescu susipyko su grąžos nenorėjusiu atiduoti taksistu. Vėlyvo vakaro ginčas kilo priešais nukentėjusiojo namus.
Norėdamas įbauginti Marinescu, taksi vairuotojas nuvažiavo į 22-ąją Bukarešto policijos nuovadą. Nuovadoje Marinescu norėjo pateikti taksi vairuotojui kaltinimus, tačiau vietoj to susilaukė tik trijų policininkų smurto. Jie jį kūlė ir spardė, o galiausiai - prirakino prie turėko policijos nuovados koridoriuje.
Kitą rytą Teisinės medicinos išduotame sveikatos pažymėjime buvo patvirtinta, kad Marinescu nukentėjo nuo agresijos ir kad jį 7-8 dienas turės prižiūrėti medikai.
2007 m. birželio 5 d. nukentėjusysis pateikė skundus prieš policijos pareigūnus ir taksi vairuotoją. Reaguodamas į tai, policijos departamentas mėgino incidentą nuslėpti: oficialioje versijo buvo teigiama, kad Marinescu į policijos nuovadą atvyko jau sumuštas ir koriduriuje buvo surakintas tik dėl to, kad buvo susijaudinęs ir jam reikėjo nusiraminti.
Prokurorai ir teisėjai Marinescu bylą tarpusavyje stumdė beveik aštuonerius metus. Prokurorai vis atsisakydavo oficialiai patraukti pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn.
Tuo tarpu policijos pareigūnai nesulaukė jokių sankcijų. Policininkų profsąjunga taip pat užtikrino, kad teismo metu jie gautų nemokamą teisinę pagalbą. Tai, kas nutiko Marinescu, bet kada gali nutikti kuriam nors kitam Rumunijos pilietis.
Aštuoni metai
2013 m. spalį Marinescu pateikė paraišką Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). Jo teigimu, jis buvo valstybės pareigūnų nežmoniško ir žeminančio elgesio auka, jo atžvilgiu nebuvo atliktas veiksmingas tyrimas, ir jam nebuvo suteiktos veiksmingos teisinės gynybos priemonės (3 ir 13 žmogaus teisių konvencijos straipsnių pažeidimai).
Rumunijos vyriausybė tvirtino, kad byla buvo peduota EŽTT prieš laiką, kadangi nacionaliniai teismai dar nebuvo baigę jos nagrinėti, tačiau EŽTT nutarė, kad Rumunijos valdžiai turėjo pakakti aštuonerių metų sprendimo aukai suieškoti.
Teismo sprendime buvo konstatuoti keli vidaus tyrimo trūkumai, pagrinde - tai, kad prokurorai tinkamai neapklausė nukentėjusiojo ir liudytojų. Be to, teismas nustatė, kad valdžios institucijų laiko tempimas šios bylos atžvilgiu prieštaravo Žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio spartumo reikalavimui.
Teismas Marinescu skyrė 7500 eurų žalos atlyginimui ir supeikė Rumunijos valstybę dėl dar vieno 3 konvencijos straipsnio pažeidimo.
Kova, po kurios vertėtų susimąstyti
Nors Marinescu ir džiaugiasi laimėjęs bylą, jis yra nusivylęs Rumunijos valdžios elgesiu:
„Džiaugiuosi, kad laimėjom, tačiau tuo pačiu metu man liūdna, kad kažkas panašaus yra įmanoma šių dienų Rumunijoje. Mačiau, kaip valstybinės institucijos aštuonis metus sėdėjo ant rankų, kartais - net rodė priešiškumą. Noriu padėkoti advokatei Nicoleta Popescu ir APADOR-CH, be kurių niekaip nebūčiau dasigavęs iki viso šito pabaigos. Tikiuosi, kad visus šiuos metus trukusi kova privers Rumunijos teismus, policiją, vyriausybę ir kitas institucijas persvarstyti savo poziciją šalies piliečių atžvilgiu.“
APADOR-CH paskyrė advokatę Nicoleta Popescu atstovauti Serban Marinescu ir teikti jam teisinę pagalbą vykstant vidaus procesams bei nagrinėjant bylą EŽTK.