Italijoje ir toliau vyksta romų persekiojimas. Praeitą mėnesį kraštutinių dešiniųjų organizacijų „Casa Pound“ ir „Blocco Studentesco“ nariai sustabdė apie 90 į mokyklą einančių romų tautybės vaikų (ir apie 100-ą į darbą skubančių suaugusių). Grupuotėms prijaučiantys asmenys atsistojo priešais mokyklos įėjimą ir neleido vaikams patekti į vidų. Tačiau šį nemalonų prisiminimą nustelbė naujausias Italijoje gyvenančių romų persekiojimo ir bauginimo atvejis.
Regis, kad inspektoriams besiaiškinant, kaip mafijos struktūros sugebėjo prasiskverbti į Italijos sostinės politinį gyvenimą, romų gyvenvietės atsidūrė pačiame dabartinio Romos (dažnai pravardžiuojamos „Mafijos sostine“) korupcijos skandalo sūkuryje. Į įtariamųjų sąrašą pakliuvo ir buvęs Romos meras Gianni Alemanno.
Nusikaltėliai melžte melždavo prieštaringai vertinamas romų stovyklas ir laikinąsias prieglaudas: viename prokurorų turimų įrašų girdėti, kaip laikinosioms prieglaudoms ir romų stovykloms paslaugas tvarkiusio socialinio kooperatyvo vadovas teigia, kad tokio verslo kasmetinė vertė siekė 40 milijonų eurų ir kad „net prekyba narkotikais nebuvo tokia pelninga“.
Persekiojimo tradicija
Negana to, kad iš romų tautybės žmonių buvo atimta galimybė gyventi normalų gyvenimą, į juos pačius bei į jų namus vis dar kėsinasi ir mafija bei įvairūs korumpuoti pareigūnai, kurių akyse nelaimėliai ir jų turtas yra virtę verslu. Tie patys pareigūnai po to romus kaltina dėl įvairių ekonominių problemų ir pavojaus gatvėse.
Romai jau nuo seno yra parankus atpirkimo ožys: Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija kartu su savo sąjungininkėmis laikė romus „rase pagrįstos valstybės priešais“ ir persekiojo juos drauge su žydais. Karo metu buvo nužudyta nuo 300,000 iki 500,000 romų tautybės žmonių.
Tačiau nepaisant to, apie šį romų tautos genocidą, kartais dar vadinamą „Pamirštuoju Holokaustu“, istorijos knygos prabilo tik praėjus dešimtims metų po karo pabaigos. Vokietija pati jį viešai pripažino tik 1982 m.
Sausio 27 d., Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Italijos pilietinės visuomenės organizacijos „CILD“ ir „Associazione 21 Iuglio“ pagerbs Pharraijimos (romų Holokausto) atminimą Italijos Senate vyksiančia konferencija.