Tech & Rights

Didžiausios Europos mažumos integracija - milžiniška įstatymų ir politikos nesėkmė

Jiems nėra užtikrintas švarus vanduo, jie patiria segregaciją mokykloje ir dėl būsto, juos diskriminuoja darbe, o daugiau nei 80 proc. gresia skurdas - tokią pasibaisėtiną situaciją atskleidžia nauja ataskaita apie romų padėtį Europoje.

by György Folk

„Tai, kad mes akivaizdžiai nesugebame Europoje užtikrinti mūsų romų bendruomenių žmogaus teisių, yra nepriimtina. Nepritekliaus, marginalizacijos ir diskriminacijos lygis didžiausioje Europos mažumoje - rimta ES ir jos valstybių narių įstatymų bei politikos nesėkmė“, - antradienį Briuselyje kalbėjo Pagrindinių teisių agentūros direktorius Michael O'Flaherty, pristatydamas ataskaitos išvadas.

8000-iais pokalbių su save Europos romais laikančiais asmenimis paremta apklausa parodė, kad, išskyrus keletą vietovių kai kuriose šalyse, gyvenimo kokybė, užimtumas ir socialinės sąlygos niekur ženkliai nepagerėjo.

80 proc. gresia skurdas

Tai geriausiai parodo faktas, kad nors Europos Sąjungoje ties skurdo riba vidutiniškai balansuoja apie 17 proc. gyventojų, romų bendruomenėje šis skaičius yra nepaprastai aukštas: 80 proc. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje, šis rodiklis siekia beveik 100 proc.

Šiomis dienomis apie 30 proc. Europos romų namų ūkių neturi vandens iš čiaupo, 46 proc. neturi tualeto namo viduje, dušo ar vonios.

Jiems reikia kovoti ir su alkiu: trečdalis romų vaikų turi šeimos narių, kurie bent kartą per pastarąjį mėnesį ėjo miegoti alkani.

ES romams, kaip antai šiai šeimai Švedijoje, kur kas labiau nei kitoms grupėms gresia skurdas. (Nuotrauka: Europos Taryba)

Kalbant apie užimtumą, tai tik 30 proc. romų gali gauti apmokamą darbą, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 70 proc.

Negana to, daugiau nei 40 procentų apklaustųjų tvirtino per pastaruosius penkerius metus patyrę diskriminaciją, dažnai - kasdienėse situacijose darbe ar parduotuvėje. Labiau neramina faktas, kad daugiau nei 80 proc. respondentų nežinojo apie organizacijas, kurios teikia paramą diskriminacijos aukoms.

Politikai privalo imtis veiksmų

PTA direktorius O'Flaherty, atsakydamas į Liberties klausimą apie tai, kiek situacija pasikeitė nuo praeitos panašios 2011 m. parengtos ataskaitos (dabartinė apklausa naudojo geresnę metodiką, tad jos nėra tolygios), teigė, kad, išskyrus kelių šalių pastangas tam tikrose srityse, pokyčių beveik nėra. Pavyzdžiui, Slovakija išplėtė galimybės dėl išsilavinimo, Čekijos Respublika - dėl būsto, taip nežymiai pagerėjo elektros tiekimo užtikrinimas ir galimybės gauti būstą. Deja, dauguma romų gyvena sunkiame skurde, atskirtyje, patiria didžiulę diskriminaciją.

O'Flaherty žurnalistams teigė, kad didžioji dauguma romų bendruomenės problemų yra susijusios su žmogaus teisėmis, ta PTA labiausiai norėtų, kad ši apklausa paskatintų politikus imtis veiksmų.